Asmeninis tobulėjimas

Kaip valdyti savo smegenis?

Kodėl NLP yra pranašesnis už psichoterapiją?

„Ieškokite ne trūkumų, o priemonių“, – pramoninkas ir automobilių gamyklos savininkas, Henris Fordas

Išteklių žmonėms paprastai netrūksta – jiems trūksta sugebėjimo jais pasinaudoti. Šis straipsnis išmokys jus paimti gyvenimo vairą į savo rankas, keisti būsenas, veiksmus ir kūno viduje vykstančius procesus.

Pokyčių modelis, kurio mokau aš ir kurio moko NLP (neurolingvistinis programavimas), iš esmės skiriasi nuo taikomo daugelyje psichoterapijos mokyklų.

[post_blocks]

Psichoterapija prieš NLP

Daugybė psichoterapeutų yra įsitikinę, jog norint pakeisti savo būseną reikia grįžti prie giliai įsišaknijusių neigiamų potyrių ir vėl juos išgyventi. Idėjos esmė – neigiami žmonių išgyvenimai kaupiasi jų prote tarytum skystis, kol galiausiai prasiveržia ar išsilieja.

Vienintelis būdas įsikišti į šį procesą, pasak psichoterapeutų, naujai išgyventi įvykius ir jų sukeltą skausmą, kad visiems laikams jo atsikratytumėte.

Deja, visa mano patirtis byloja, jog tai vienas mažiausiai veiksmingų būdų padėti žmonėms spręsti jų problemas. Visų pirma paprašę žmogaus grįžti į praeitį ir vėl išgyventi tam tikrą traumą, jūs įvedate jį į skaudžiausią ir neproduktyviausią būseną.

Beviltiškos būsenos apimto žmogaus šansai pasielgti išradingai ir sumaniai bei gauti atitinkamą rezultatą nepaprastai sumažėja. Tiesą pasakius, toks metodas gali net sustiprinti nepalankų ir neproduktyvų elgsenos modelį.

Nuolat susisiekiant su skaudžiomis būsenomis išminamas takas, kuriuo ateityje bus daug lengviau vėl į jas nugrimzti. Kuo daugiau kartų išgyvensite tam tikrą potyrį, tuo labiau tikėtina, kad prie jo dar grįšite.

Žinoma, tai nereiškia, kad psichoterapija nepadeda. Tačiau derėtų kelti tokį klausimą – ar nebūtų galima sulaukti rezultatų nesukeliant pacientui tiek skausmo ir per trumpesnį laiko tarpą? Atsakymas yra „taip“. Jei modeliuosime pačių geriausių gydytojų veiksmus, ką būtent ir daro NLP.

[quote]Daugybė psichoterapeutų yra įsitikinę, jog norint pakeisti savo būseną reikia grįžti prie giliai įsišaknijusių neigiamų potyrių ir vėl juos išgyventi. Idėjos esmė – neigiami žmonių išgyvenimai kaupiasi jų prote tarytum skystis, kol galiausiai prasiveržia ar išsilieja.[/quote]

Tiesa ta, kad, įsisąmoninę pagrindinius smegenų veiklos principus, patys tapsite savo psichoterapeutais, savo asmeniniais konsultantais. Maža to – peržengsite gydymo rėmus ir sugebėsite per kelias sekundes pakeisti savo jausmus, emocijas ir elgseną.

Užuot mąstę, kad skausmas kaupiasi jumyse kaip koks mirtinas skystis, aš į mūsų neurologinius procesus esu linkęs žvelgti kaip į automatinį grotuvą.

Išties visi žmogaus išgyvenimai yra įrašomi. Ir lieka jie smegenyse taip, kaip garso įrašai automatiniame grotuve. Kaip ir grotuvo atveju, mumyse esantys „įrašai“ gali vėl suskambėti, kai aplinkoje pasirodo reikiamas dirgiklis.

Manau, jog mums derėtų perprogramuoti automatinį grotuvą, kad suskambėtų visiškai kitokia daina. Paspaudžiate tą patį mygtuką, bet vietoj liūdnos dainos suskamba įkvepianti ir pakili. Kita vertus, galite perrašyti pačią plokštelę – senus atsiminimus pakeisti naujais.

Automatinį grotuvą perprogramuoti paprasta, lygiai taip pat nesudėtinga pakeisti mentalines programas, paleidžiančias neproduktyvius jausmus ir slegiančias mus emocijas. Mums nėra būtinai naujai išgyventi visą kažkada patirtą skausmą, kad galėtume permainyti savo būseną.

Mums tereikia negatyvų vidinį vaizdinį pakeisti pozityviu, kuris savaime vers mus kurti geresnius rezultatus. Turime suaktyvinti džiaugsmo schemas savyje ir „užsukti čiaupus“, per kuriuos maitinamos kančios schemos.

Žymos

Apie autorių

Entonis Robinsas (svečias)

1 komentaras

Komentuoti čia

  • Na, nežinau. Tokie straipsniai prieš dešimtmetį buvo kažkokia naujiena, dabar tai nebėra taip aktualu. Galbūt portalui reikėtų sukurti savo „stiliuką“, t.y. kartais pasirodo straipsniai paremti naujais tyrimais (mažai medžiagos ir daugiau populiarumo), o kartais pasirodo straipsniai paremti senais tyrimais (nors būna išanalizuota ir be POP’so). kažkaip dar neatrandat savo kelio, ko ir linkiu. Pats straipsnis tai sutinku, kad geras. Rekomenduoju Anthonio (ne Entonio! :D) Robinso visas knygas, ne tik „Neribota galia“, iš kurios ir paimtas šis tekstas.