Pagrindinis žmogaus gyvenimo tikslas yra laimės siekis. Tačiau laimė yra natūrali būsena, kuri įmanoma tuomet, kai nėra baimės, abejonių ir kitų negatyvių emocijų. Vienas iš veiksnių, kuris nuolat kelia negatyvias emocijas, yra rūpestis dėl pinigų. Tad finansinė nepriklausomybė yra pagrindinė suaugusio žmogaus pareiga.
Didelė finansinės nepriklausomybės kliūtis yra giliai įsišaknijęs įsitikinimas, kad pinigai yra kažkas negera, o daug jų turintys žmonės – iš prigimties blogi. Šis įsitikinimas neturi jokio realaus pagrindo. Jis formuojasi ankstyvoje vaikystėje, kai tėvai tokiais išvedžiojimais vaikams nori pateisinti savo finansines nesėkmes.
[post_blocks]Blogiausias negatyvių vaikystės išgyvenimų rezultatas yra kaltės jausmas, kuris ima kamuoti žmones po patirtos sėkmės. Ši graužatis skatina juos betiksliai švaistyti pinigus: nuolat persivalgant, piktnaudžiaujant alkoholiu, narkotikais, laužant santuokinę ištikimybę ir panašiai.
Pinigai yra geras dalykas. Jie suteikia žmogui pasirinkimo laisvę ir leidžia gyventi taip, kaip norima. Pinigai atveria galimybes, kurios be jų būtų amžiams uždarytos. Žemiau pateikiame penkis svarbiausius pinigų dėsnius, kuriuos privaloma įsisamoninti kelyje į finansinę laisvę.
Taupymo dėsnis
Pats pirmasis teigiamas įprotis, kurį būtina išsiugdyti, yra įprotis atidėti tam tikrą dalį nuo kiekvieno atlyginimo. Žmonės, šeimos ir visuomenės klesti tiek, kiek moka taupyti. Taupant šiandien užsitikrinate saugumą rytoj. Kaip sakė turtingiausias Babilono žmogus: „Pirmučiausia sumokėkite sau.“
Nuo šiandien imkite dėti atsargai 10 procentų savo pajamų ir tų santaupų niekada nelieskite. Jei norite pirkti namą ar išvažiuoti į kelionę, tam tikslui atsidarykite dar vieną sąskaitą. Netrukus prie to priprasite. Kai imsite atidėti 10 procentų pajamų, įprasite puikiai gyventi iš likusių 90 procentų.
Parkinsono dėsnis
Parkinsono dėsnį XX amžiaus viduryje suformulavo anglų istorikas ir rašytojas K. Nortkotas Parkinsonas. Anot dėsnio, kad ir kiek daug žmonės uždirbtų, jie linkę išleisti viską ir net daugiau. Jų išlaidos kyla kartu su pajamomis. Kai kurių išlaidos kyla net sparčiau ir šie žmonės prasiskolina.
Finansinę nepriklausomybę įmanoma pasiekti tik sulaužius Parkinsono dėsnį. Tik tada, kai išsiugdote stiprią valią ir sugebate atsispirti galingam potraukiui išleisti viską, ką uždirbate, jūs pradedate kaupti pinigus ir pralenkiate pilką minią. Aš vadinu tai „pleištu“. Jei galite „įvaryti pleištą“ tarp augančio uždarbio ir augančio noro vis daugiau išleisti, o skirtumą sutaupyti, jūsų gerovės lygis pakils. Nepriklausomi tapsite nuolat laužydami šį dėsnį.
[quote]Didelė finansinės nepriklausomybės kliūtis yra giliai įsišaknijęs įsitikinimas, kad pinigai yra kažkas negera, o daug jų turintys žmonės – iš prigimties blogi. Šis įsitikinimas neturi jokio realaus pagrindo. Jis formuojasi ankstyvoje vaikystėje, kai tėvai tokiais išvedžiojimais vaikams nori pateisinti savo finansines nesėkmes.[/quote]Mainų dėsnis
Kai nebuvo pinigų, egzistavo natūriniai (barteriniai) mainai. Tada žmonės tiesiogiai keisdavosi prekėmis ir paslaugomis. Tačiau laikui bėgant toks procesas kėlė daug nepatogumų, todėl prekės ir paslaugos imtos keisti į monetas, o šios, savo ruožtu, keičiamos į kitas prekes bei paslaugas.
Šiandien mes einame į darbą ir iškeičiame jį į pinigus, kuriuos tada galime iškeisti į kitų žmonių darbo rezultatus. Supraskite, jog jūsų indėlis gaminant produktus ar teikiant paslaugas yra priežastis, o gaunamas uždarbis – rezultatas. Jei norite padidinti rezultatą, padidinkite priežastį.
Laiko perspektyvos dėsnis
Harvardo universiteto daktaras Edvardas Banfildas atliko tyrimą, po kurio nustatė tokį faktą: kuo aukščiau žmogus pakyla socialiniais laipteliais, tuo didesnė yra jo laiko perspektyva, platesnis horizontas. Žmonės, aukščiausiuose sluoksniuose užimantys svarbią vietą, priima tokius sprendimus, kurių rezultatų sulauks tik po daugybės metų – galima sakyti, jie „sodina medžius, kurių pavėsiu niekada nesimėgaus“.
Jūsų sugebėjimas atsisakyti trumpalaikių tikslų dėl tolimo rezultato yra pradinis laiko perspektyvos lavinimo taškas. Savidrausmė čia vaidina esminį vaidmenį. Amerikiečių filosofas Elbertas Habardas savidrausmę apibrėžė kaip „sugebėjimą prisiversti daryti tai, ką turite daryti tada, kai to reikia, nesvarbu, ar jums tai patinka, ar ne“.
Magnetizmo dėsnis
Džonas D. Rokfeleris pradėjo dirbti klerku už 3,75 dolerio per savaitę. Pusę tos sumos jis paaukodavo bažnyčiai, o nuo kitos pusės sutaupydavo penkiasdešimt centų. Tai buvo nedaug, bet pradžiai pakako. Sulaukęs penkiasdešimties, jis buvo turtingiausias pasaulio žmogus. Per visą savo karjerą jis pritraukė daug galimybių, kol užėmė visą JAV naftos produktų rinką. O juk viskas prasidėjo nuo penkiasdešimties centų per savaitę!
Magnetizmo dėsnis teigia, jog pinigai plaukia ten, kur juos gerbia ir myli. Kuo pozityvesnes emocijas siejate su savo turimais pinigais, tuo daugiau naujų pinigų galite prie savęs prisitraukti. Jėzus apie pinigus pateikė tokią alegoriją: „Kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi.“ Šiuolaikinė alegorijos versija yra tokia: „Turtuolis turtėja, o vargšas skursta.“
[source]Šaltinis: Saviugdos mokytojo Brian Tracy knyga „100 absoliučių sėkmės dėsnių versle“ (angl. „The 100 Absolutely Unbreakable Laws of Business Success“) (2002 m. sausis). Norėdami įsigyti šią knygą, apsilankykite el. komercijos parduotuvėje „Amazon.com“ paspaudus čia.[/source]
