Asmeninis tobulėjimas

Kaip sutelkti dėmesį?

Keletas patarimų dėmesio koncentracijos klausimu

Pratimas nr. 1: „Prožektorius“

Pasirinkite kokį nors tašką didžiajame rate, sakysim, tolimą tolimą žiburėlį ar žvaigždę (galima ir garsą – kokį prislopintą tolimą triukšmą). Kitą tašką pasiskirkite ant mažojo ir vidinio rato ribos, tarkim, smakro galiukas.

Dabar švytuokite dėmesio „prožektoriumi“ nuo vieno taško iki kito ir atgal. Pratimą galima daryti ir atsimerkus, ir užsimerkus. Nepamirškite, jog „prožektoriaus“ spindulys turi būti kiek galima sukoncentruotas ir į vieną, ir į kitą tašką!

[post_blocks]

Labai įsistebėkite tuos taškus, tarsi norėtumėte juos praryti, paleisti pelenais, užhipnotizuoti ar patys į juos įsmigti. O dabar – ramiai… Jūs susieti su jais tvirtais, patikimais, nesuardomais ryšiais, tam jau nereikia jokių pastangų.

„Švytavimo“ tempas ir ritmas: po sekundę kiekvienam taškui, po 10 sekundžių ar po minutę, po n sekundžių, įkvepiant ir iškvepiant – kaitaliokite. Labai svarbu išmokti suvokti, į ką sutelktas mūsų dėmesys, ir laisvai keisti tą susitelkimą.

Pavyzdžiui, jei jūsų dėmesys ilgai buvo mažajame rate (įtemptas darbas, spausdinimas mašinėle ir pan.), tai ilsintis reikia jį sutelkti į didįjį (pasivaikščiojimas, grožėjimasis gamta) ar, blogiausiu atveju, į vidurinįjį (judrūs sportiniai žaidimai).

Pratimas nr. 2: „Mokausi žiūrėti“

Patogiai, laisvai įsitaisę, atsipalaidavę (dėmesio!) vieną, dvi, tris ar penkias minutes įdėmiai apžiūrinėkite – apšvieskite dėmesio „prožektoriumi“ bet kurį daiktą (monetą, pieštuką, puodelį ar kt.). Mirksėti tuo metu galima, bet žvilgsnio nuo daikto nereikia nukreipti.

Ilgiau žiūrėdami į vieną daiktą, jūs tikriausiai pastebėsite, kad dėmesys silpnėja, stengiasi pasprukti nuo to daikto, nuklysti kažkur kitur – todėl nuolat grąžinkite jį vėl atgal. Apžiūrinėkite daiktą skersai ir išilgai, pasistenkite atrasti vis naujų smulkiausių detalių.

Pratimas nr. 3: „Mokausi įsikalti į galvą“

Be perstojo ar ritmiškai 3-4 minutes apžiūrinėkite bet kurį daiktą. Po to 3-4 minutes būkite užsimerkę ir pasistenkite mintyse atkurti stebėto daikto vaizdą su visomis jo detalėmis. Atsimerkę sulyginkite įsivaizduotą „fotografiją“ su realiu daiktu. Pakartokite tai keletą kartų. Jūs privalote išmokti mintyse susidaryti aiškų vaizdą.

[quote]Jei jūsų dėmesys ilgai buvo mažajame rate (įtemptas darbas, spausdinimas mašinėle ir pan.), tai ilsintis reikia jį sutelkti į didįjį (pasivaikščiojimas, grožėjimasis gamta) ar, blogiausiu atveju, į vidurinįjį (judrūs sportiniai žaidimai).[/quote]

Išmokę „įsikalti“ į galvą“ ir mintyse stebėti nesudėtingus daiktus ir figūras, jūs galėsite imtis didesnių paveikslų ir tekstų. Jūsų regimoji atmintis žymiai pagerės. Nuosekliai mintyse atkurdami smulkių detalių pavidalus, jūs galėsite tvirtai įsiminti bet kokius daiktus.

Pratimas nr. 4: „Vidinis videoskopas“

Nuo pusės iki 2-3 minučių laikykite įsmeigę žvilgsnį į vieną daiktą, sakysim, degtukų dežutę, paskui į kitą, pavyzdžiui, į stiklinę. Tegu abu ryškiai „įsirėžia“ smegenyse. Paskui mintyse įdėkite dėžutę į stiklinę. Sudėti galima dvigubai, trigubai, kaitaliojant ritmą ir t.t.

Trys pastarieji pratimai gali būti itin naudingi tiems, kas nori išsiugdyti gerą regimąją-erdvinę vaizduotę. Kas juos išmoksta, gali laisvai operuoti vaizdais ir susikurti vidinę „videoskopą“, – galingą savitaigos ir intelekto instrumentą. Tiesa, kai kuriems žmonėms pastarasis pratimas gali būti labai sudėtingas.

Žymos