Asmeninis tobulėjimas

Kaip surasti kompromisą?

Racionali kompromisų radimo priimant sprendimus metodologija

Kai kuriuos sprendimus priimti lengva. Jeigu norite kuo pigiau nuskristi iš Kauno į Londoną, jums reikia susirasti pigiausias oro linijas ir įsigyti bilietą. Tėra vienas kriterijus – kaina. Tačiau kiekvienas vadovas žino, jog vienas kriterijus yra reta prabanga.

Taip, jūs norite mažos kainos (kas nenori?), tačiau taip pat jums reikia tiesioginio skrydžio, patogaus krėslo ir oro linijų, kurios pasižymėtų aukštu saugumu. Dabar priimti sprendimą sudėtingiau – jums reikia rasti kompromisą. Kuo daugiau kriterijų, tuo daugiau kompromisų.

Kodėl rasti kompromisą taip sunku?

Kompromisų ieškojimas ir atlikimas yra viena svarbiausių ir tuo pačiu daugiausiai iššūkių kelianti užduotis. Sunkiausia yra ne kompromisų sudarymas, o tai, kad kiekvienas kriterijus turi savo unikalią išraišką, dėl ko jų palyginimas tampa itin sudėtingas.

Vieni kriterijai išreiškiami absoliučiu skaičiumi ar procentaliai (34%, 38%), kiti apibūdinant (aukštas, žemas), treti aprašant išsamiau (geltona, žalia). Jums teks priimti kompromisus lyginant obuolį, apelsiną, dramblį ir rinkos dalį, o palyginti šiuos dalykus nėra lengva.

Todėl praeityje sprendimų priėmėjai daugiausia remdavosi intuicija, sveiku protu be spėlionėmis. Jiems trūko aiškaus, racionalaus kompromisų ieškojimo šablono ar metodologijos, kuria būtų paprasta ir lengva naudotis. Dažnai sprendimai būdavo nuostolingi.

Laimei, 1998-ųjų metų kovo mėnesio „Harvard Business Review“ numeryje Džonas Hamondas (John S. Hammond), Ralfas Kynis (Ralph Keeney) ir Hovardas Raifa (Howard Raiffa) aprašė patikimą kompromisų radimo metodologiją, kurią šiandien ir pristatysime.

Jų aprašytas modelis verčia susimąstyti apie bendrovės prioritetus bei vertybes – kitaip nesuprasime, kurie kriterijai yra svarbesni. Kiek litų paaukotumėte už aukštesnį oro linijų saugumą? Kiek minučių sutiktumėte laukti lėktuvo atidėliojimo mainais už patogų krėslą?

[quote]Vieni kriterijai išreiškiami absoliučiu skaičiumi ar procentaliai (34%, 38%), kiti apibūdinant (aukštas, žemas), treti aprašant išsamiau (geltona, žalia). Jums teks priimti kompromisus lyginant obuolį, apelsiną, dramblį ir rinkos dalį, o palyginti šiuos dalykus nėra lengva.[/quote]

Aprašyta metodologija padeda pamatyti „pilną vaizdą“ (angl. whole picture), o tuomet surasti kompromisą ir priimti sprendimą tampa daug paprasčiau. Svarbiausia, jog savo energiją galėsite sutelkti ties bendrovei svarbiausiais klausimais, nes kaip minėjome, metodas padeda atskirti prioritetus nuo nesvarbių dalykų.

Žingsnis nr. 1 – pasekmių lentelės sudarymas

Prieš pradedant ieškoti kompromisų, jums reikia turėti aiškų visų alternatyvų ir kriterijų bei iš jų išplaukiančių pasekmių vaizdą. Geriausias būdas šiam portretui išgauti yra vadinamos pasekmių lentelės (angl. consequences table) sukūrimas.

Rašiklis bei popieriaus lapas – tai viskas ko jums reikia. Žinoma, galima naudotis ir kompiuterine įranga. Parašykite visus kriterijus kairėje lentelės pusėje ir visas alternatyvas lentelės viršuje. Kitaip tariant, nubrėžkite tuščią lentelę.

Kiekviename tuščiame laukelyje aprašykite pasekmę, kurią sukeltų tam tikra alternatyva (viršuje) atitinkamai pagal duotą kriterijų (kairėje). Kai kurios pasekmės bus nurodytos tiksliais skaičiais (lengvesnis variantas), o kitos – subjektyviais žodžiais (sudėtingesnis variantas).

Pabandykime iliustruoti šią pasekmių lentelę konkrečiu pavyzdžiu. Vincentas yra vienintelis vaikas šeimoje, studijuojantis verslą koledže. Tačiau jo tėvas stipriai serga, tad jis planuoja trumpam sustabdyti mokslus bei susirasti darbą. Akivaizdu, jog reikia aukoti mokslus ir daryti kompromisą.

Vincento pasekmių lentelė (angl. consequences table)

Jis nori sąžiningo atlyginimo, socialinių garantijų ir galimybės turėti nedideles atostogas, darbas turėtų teikti malonumą, o taip pat praverstų ir nedidelė patirtis, kurią jis galėtų pritaikyti grįžęs į mokslus.

Galiausiai, turint omenyje sunkią tėvo būseną, jo darbas turi suteikti lankstumo – tam, kad pavojaus atveju jis galėtų skubiai palikti darbą ir grįžti prižiūrėti tėvo. Štai kaip atrodo Vincento pasekmių lentelė (žr. lentelė nr. 1).

Kaip matote, pasekmių lentelė aiškiai ir suprantamai pateikia kiekvienos alternatyvos ir kriterijaus pasekmę. Nors ją sukurti nėra sudėtinga, nustebtumėte sužinoję, kaip retai sprendimų priėmėjai nubraižo tokią lentelę. Be jos, lengvi kompromisai gali būti „pražiūrėti“.

Žymos

Apie autorių

Daiva Bosienė

3 komentarai

Komentuoti čia

  • Kompromisas- blogiausias problemų sprendimo būdas. Kompromisas- neišsprendžia problemos, o tik nukelia ją. Vienintelis geras būdas tikrai išspręsti problemą- Win-Win būdas.

  • Robertai, esi nusimanantis šioje temoje, gal galėtum prašau trumpai nupasakoti savojo metodo taikymą? Ačiū.