Rinkodara

Kaip sukurti „kabinančią“ idėją?

Kodėl vienos idėjos gyvuoja, o kitos miršta?

Mokslo institucijose yra skiriama labai nedaug dėmesio atsakymui į klausimą – kaip sukurti užkabinančią idėją, apie kurią visi kalbėtų? Prieš projekto pristatymą jums „specialistai“ patars pasimokyti kūno kalbos, retorikos, dikcijos. Bet niekas nesivargins papasakoti apie svarbiausią dalyką – turinį.

Juk, akivaizdu, jog auditorija jūsų klausysis norėdama išgirsti kažką įdomaus, o ne kažkaip įdomiai. Problema tame, kad „guru“ mus moko kaip pristatyti, o ne ką pristatyti. Kodėl, pavyzdžiui, kai kurios patarlės skaičiuoja tūkstančius metų? Paimkime kad ir lietuviams puikiai žinomą „dūmų be ugnies nebūna“.

Ši patarlė gerai žinoma ne tik lietuviams, bet ir dar 55-ių tautų gyventojams. Rašytiniuose šaltiniuose šis „išminties perlas“ buvo aptiktas dar 600 m. pr. Kr.

Kodėl klaidinga, o kartais net absurdiška informacija pasaulį apskrieja greičiau nei svarbūs dalykai? Sąmokslo teorijos, miesto legendos, mitai, gandai – tai tik keletas informacijos žanrų, kurių autoriais kartais tampa eiliniai vaikėzai gatvėje.

O štai mokytojų, politikų, kultūros veikėjų žodžiai dažnai paskęsta informacijos jūroje ir lieka pamiršti.

Žinojimo prakeiksmas ir kaip jo išvengti

Iš tiesų, į pagrindinį šio straipsnio klausimą (kuris parašytas straipsnio pavadinime) galima būtų atsakyti taip – skirti pakankamai dėmesio turiniui, pateikti kažką įdomaus. Yra ir dar viena problema, kuri labiau žinoma „žinojimo prakeiksmo“ vardu.

Žinojimo prakeiksmas yra situacijos, kai jūs kažką žinote, tačiau to nežino jūsų pašnekovas (tikriausiai ir nenori žinoti), o jūs to visiškai nenutuokiate. Mūsų žinojimas mus „prakeikia“ ir mums sunku pasidalinti žiniomis su kitais, ypač jei jos neįdomios kitiems.

Kuriam darbuotojui iš tikrųjų įdomu, jog jų darbo tikslas yra „kurti pridėtinę vertę bendrovės akcininkams“? Jei tokių ir yra, tai jų nedaug. Todėl vadovo darbas yra „transformuoti“ tą žinutę tokiu būdu, kad ji darbuotojui imtų rūpėti ir motyvuotų jį, tačiau neprarastų savo prasmės.

[quote]Žinojimo prakeiksmas yra situacijos, kai jūs kažką žinote, tačiau to nežino jūsų pašnekovas (tikriausiai ir nenori žinoti), o jūs to visiškai nenutuokiate. Mūsų žinojimas mus „prakeikia“ ir mums sunku pasidalinti žiniomis su kitais, ypač jei jos neįdomios kitiems.[/quote]

Čia ir pagelbės mūsų straipsnis. Garsūs rinkodaros specialistai – broliai Čipas ir Danas Hytai – ilgai analizavo veiksmingų idėjų priežastis ir atrado šešias ypatybes, kurias turi „kabinančios“ idėjos. Tiesa, kartais nereikia nei tiek.

Puiki metafora „kabinančioms“ idėjoms yra geras krepšininkas. Ūgis, greitis, vikrumas, orientacija yra teigiamos krepšininko savybės. Tačiau yra daugybė puikių mažaūgių krepšininkų.

Kaip ir žemaūgiui krepšininkui, idėjoms nebūtina turėti visus šešis bruožus, tačiau kiekvienos jos buvimas padidina šansus, jog komunikacija bus efektyvi.

Principas nr. 1 – paprastumas

Prieš kuriant „kabinančią“ žinutę, reikia žinoti ką ta žinute norima pasakyti. Dažnai atrodo, jog tai „savaime suprantama“, tačiau taip nėra. Esmė – surasti branduolį, išlukštenti idėją iki pat jos esmės ir suprasti ką iš tikrųjų norime perduoti žmonėms.

Tarkim, oro linijų bendrovės „Southwest Airlines“ esmė yra „būti pigiausia oro linijų kompanija pasaulyje“. Prieš darbuotojams pateikiant pasiūlymą jie turi įsitikinti, jog jų pasiūlymas padės kompanijai „būti pigiausia oro linijų kompanija pasaulyje“. Pagrindinė vertybė – pigumas, net jei tai reikštų klientų poreikių ignoravimą. Prioritetas – pigumas. Taškas.

Esmę reikia nusakyti glaustai, aiškiai, tiksliai. Galima būtų daug postringauti apie būtinybę „Harley Davidson“ pritaikyti naujausią technologiją, apie didelį dėmesį šių motociklų dizainui. Tačiau nei pirmas, nei antras nebus toks tikslus, kadangi tikrasis „Harley Davidson“ tikslas yra „sukurti monstrą, kurio visi bijotų.“ Dabar darbuotojams aišku, jog motociklo dizainas turi atrodyti grėsmingai ir kelti šiurpą.

Todėl pirmasis „kabinančių“ idėjų principas – paprastumas. Matykite mišką, o ne medžius. Matykite tai kas svarbiausia, o ne tai kas svarbu. O svarbiausia – kalbėkite apie tai.

Žymos

Apie autorių

Vytautė Viržbickaitė

1 komentaras

Komentuoti čia