Įsivaizduokite, jog bandote įtikinti darbuotojus sutikti su naujos verslo valdymo sistemos diegimu. Jūs manote, kad tai padės sumažinti užklausų telefonu skaičių. Tačiau komandos nariai abejoja, ar naujas procesas pagelbės pačiam vartotojui. Taigi, nusprendžiate pasverti pliusus bei minusus.
Po kelių minučių brainstorm’inimo bei pliusų ir minusų susumavimo priėjote netikėtos išvados. Jūsų iniciatyvai oponavusi grupelė žmonių gali būti teisi – naujoji sistema netinka vidutiniam vartotojui. Šiame straipsnyje išsamiau aprašysiu, kaip pliusų ir minusų analizė padeda priimti geresnius sprendimus.
Apie pliusų, minusų ir įdomumo įrankį
Edwardas de Bono sukūrė pliusų, minusų ir įdomumo (!) įrankį (angl. PMI tool) ir aprašė jį 1982-iais metais pasirodžiusioje knygoje „De Bono mąstymo kursas“ (angl. „De Bono’s Thing Course). Tiesa, apie įrankį jis minėjo dar ne vienoje vėlesnėje savo parašytoje knygoje.
Įrankis padeda tuomet, kai sprendimus reikia priimti greitai, t.y. pasveriant jo pliusus bei minusus. Taip pat įrankis naudingas tuomet, kai reikia praplėsti suvokimą apie sprendžiamą problemą ir įžvelgti galimybes, kurių nematyti iš pradžių – kaip tai nutiko su valdymo sistema.
Galiausiai, įrankis ypač vertingas kai į sprendimo priėmimą įtraukiami kiti žmonės. Jis skatina kiekvieną apmąstyti problemą iš savo prizmės, o vėliau surasti bendrą subalansuotą sprendimą. Blogiausiu atveju, įrankis leidžia pažiūrėti į sprendimą kitų žmonių akimis.
Kaip naudotis šiuo įrankiu?
Nereikia ilgo pasiruošimo norint pradėti naudoti PMĮ įrankį. Greitai atlikite analizę, ypač jeigu dirbate su grupe – nustatykite ribotą laiką, per kurį generuosite idėjas be išsamesnio analizavimo. Tik pirma, nusibraižykite tris stulpelius ant popieriaus: „Pliusai“, „Minusai“ ir „Įdomu“.
Stulpelyje „Pliusai“ surašykite visas įmanomas būsimo sprendimo teigiamas pasekmes. Prie stulpelio „Minusai“ surašykite neigiamas sprendimo pasekmes. Stulpelyje „Įdomu“ surašykite visas naujas galimybes bei problemas, kurios atsirastų priėmus sprendimą – taigi, tiek teigiamos, tiek neigiamos pasėkmės.
Iki šio etapo jau turėtų būti aišku, ar tam tikrą sprendimą verta įgyvendinti. Jeigu tai dar nėra aišku, apsvarstykite kiekvieną parašytą įrašą prie stulpelių ir priskirkite jiems taškus (teigiamus ar neigiamus) – juk kiekvienas įrašas turi skirtingą „svorį“.
Kai priskiriate taškus, juos susumuokite. Jeigu bendra suma yra teigiama, t.y. pliusinė, tuomet sprendimą įgyvendinti verta, jeigu neigiama, t.y. minusinė – sprendimo reikėtų atsisakyti. Atkreipkite dėmesį į skirtumo dydį, nes galbūt jis pernelyg nežymus galutiniam sprendimui.
Pavyzdys naudojantis įrankiu
Raimondos vadovas netikėtai pasiūlė jai paaukštinimą darbe. Tai naujos galimybės, tačiau taip pat yra trūkumų. Ji nusprendė pasverti būsimo sprendimo pliusus ir minusus (žr. iliustraciją žemiau).
Raimonda susumavo pliusus bei minusus (12-13) ir suprato, kad minusai nusveria pliusus, t.y. didesnė atsakomybė bei stresas, persikraustymas ir naujų įgūdžių įgijimas nusveria didesnį atlygį, naujas pažintis bei pasitikėjimą savimi. Kita vertus, skirtumas nežymus, tad reikia sudėti „Įdomu“ stulpelio įrašus (-1+7). Dabar akivaizdu, jog sprendimas dėl paaukštinimo turės daugiau teigiamų pasėkmių ilgalaikėje Raimondos perspektyvoje.