Įmonės valdymas

Kaip kontroliuoti konkurentą?

//pixabay.com: tpsdave
Keturi pagrindiniai priešininko kontrolės principai

Kontrolė – visų santykių sudedamoji dalis. Žmogui įgimta nekęsti bejėgiškumo ir siekti valdžios. Kai bendrauja du žmonės ar jų grupė, tarp jų ima klostytis santykiai, per kuriuos siekiama nustatyti, kas ką kontroliuoja. Šios žmonių valios kovos neišvengsime. Prieš jus kaip strategą iškyla dvi užduotys.

Pirma, reikia išmokti atpažinti pastangas kontroliuoti visose gyvenimo srityse ir niekada netikėti tais, kurie teigia, kad jiems valdžia nerūpi. Tokie tipai dažniausiai kaip tik yra labiausiai linkę manipuliuoti kitais. Antra, turite ištobulinti gebėjimą manipuliuoti kitais kaip šachmatų figūromis.

[quote]Miyamoto Musashi

Miyamoto Musashi apie gebėjimą kontroliuoti kitus
„Spausti galvą prie pagalvės“ reiškia, kad jūs dedate visas pastangas, jog priešininkas negalėtų pakelti galvos. Kovose, kuriose taikoma karinė strategija, neleidžiama, kad priešininkas imtųsi iniciatyvos, kad galėtų apsiginti. Oponentą turite bet kokia kaina visiškai kontroliuoti. Mūšyje jūsų priešininkas stengsis paimti viršų tiek pat, kiek jūs mėginsite daryti tą patį. Todėl, kad galėtumėte priešininką kontroliuoti, gyvybiškai svarbu viską žinoti apie jo ketinimus ir taktiką… Remiantis karinės strategijos principu, visur ir visada būtina kontroliuoti savo priešininką (-us).[/quote]

Menas kontroliuto priešininką

Karas – tai kova dėl galimybės maksimaliai kontroliuoti priešininko veiksmus. Karo genijai suprato, kad geriausias būdas įgyti kontrolę – tai primesti priešininkui kare greitį, kryptį ir formą. Tai reiškia – priversti priešus kautis pagal jūsų nustatytą tempą, įvilioti juos į teritoriją, kuri jiems nežinoma, tačiau tinkama jūsų strategijai įgyvendinti.

Geras strategas supranta, kad priešo reakcijos į vieną ar kitą veiksmą kontroliuoti negali. Jeigu tai darysite, laukia vien tik nusivylimas ir išsekimas. Tačiau jeigu strategas gali kontroliuoti savo priešų nuotaikas ir mąstyseną, tai visai nesvarbu, kaip pastarieji reaguos į jo manevrus. Jeigu jis sugeba išgąsdinti, sukelti paniką, agresyvumą ir pyktį, tai jis kontroliuoja daug platesniu mastu ir gali užspeisti į kampą.

Kontrolė gali būti agresyvi arba pasyvi. Ji gali būti kaip staigus postūmis, verčiantis priešą atsitraukti ir prarasti iniciatyvą. Galima elgtis ir kitaip: apsimesti miegančiu, kad priešas prarastų budrumą. Kontrolės asas pasinaudoja abiem priemonėmis ir supina jas į vieną – smogdamas, atsitraukdamas, erzindamas, priblokšdamas.

Šis menas įvairiausiais būdais taikomas kasdieniame gyvenime. Dauguma žmonių visai nesąmoningai žaidžia šiuos valdymo ir kontroliavimo žaidimus arba būna įtraukiami į juos, kad kontroliuotų kiekvieną priešininko judesį. Besistengdami kontroliuoti ir ryždamiesi daryti per daug, jie išsekina save, pradeda klysti ir nebekontroliuoja.

Jeigu perprasite ir ištobulinsite šį meną, labai greitai pradėsite prieš savo priešininkus daug išradingiau naudotis savo įtaka ir kontrole. Išmokę įvertinti žmonių nuotaiką, tempą, kokiu jie turėtų judėti, ir su tuo susijusią riziką, suprasite, kad viskas, ką žmonės darys reaguodami į jūsų manevrus, įsilies į bendrą jūsų sumodeliuotą veiksmų eigą.

Keturi pagrindiniai kontrolės principai

Lipkite jiems ant kulnų. Kol priešas nespėjo pajudėti, kol atsitiktinumas ar netikėtas jūsų priešo veiksmas nesugriovė jūsų planų, jūs agresyviai puolate, kad iš jo atimtumėte iniciatyvą. Dabar priešininką verčiate jausti nuolatinę įtampą, iki galo išnaudodami šį laikiną pranašumą. Patys sukurkite tinkamiausią momentą.

Pakeiskite kovos lauko vietą. Paprastai priešas nori kautis su jumis jam žinomoje teritorijoje. Šia prasme – tai yra laikas ir vieta, dėl ko iš tikrųjų kaunamasi, kas dalyvauja kovoje ir panašiai. Jūs kontroliuosite veiksmų eigą stabiliai priversdami priešininką pereiti į kitą nežinomą vietą ir pasikeitusią situaciją.

Priverskite klysti. Jūsų priešininkai pasitiki strategija, kuri paranki jiems patiems ir kuri buvo sėkmingai pritaikyta praeityje. Prieš jus dvi užduotys: kovoti taip, kad jie negalėtų pasinaudoti nei savo stiprybe, nei strategija, ir jų planus žlugdyti taip, kad jie nuolatos klystų. Įgyjate kontrolę ne savo veiksmais, o dėl jų klaidų.

Imkitės pasyvios kontrolės. Aukščiausia dominavimo forma yra įteigti priešingoje pusėje stovintiems, kad tai jie kontroliuoja. Tikėdami, kad tai jie vadovauja, priešininkai mažiau ginsis. Tokį įspūdį jūs sukuriate laikydamiesi tokio pat tempo kaip ir oponentai, atsitraukdami, tačiau lėtai ir švelniai pasukdami juos jums palankia kryptimi.

[source]Šaltinis: Roberto Gryno (Robert Greene) knyga “33 karo strategijos” (2009 m.), kurią Lietuvoje yra išleidusi “Algarvės” leidykla. Norėdami įsigyti šią knygą, spauskite čia.[/source]

Apie autorių

Robert Greene

1 komentaras

Komentuoti čia

  • Labai jau „kariškas“ straipsnis. Nederėtų pamiršti, kad šiandien stipriausias konkurencinis pranašumas yra tvirti partnerystės ryšiai su tinkamomis organizacijomis. Ne atskira respublika juk verslas, nereikia su visais kariauti.