Rinkodara

Kaip bendrauti su žurnalistu?

pixabay.com: Hans
Aštuonios pagrindinės taisyklės, kaip bendrauti su žiniasklaida

Vienas mano klientų neseniai prasitarė, jog atsisakė duoti interviu žurnalistui todėl, jog šis atsisakė persiųsti straipsnį patvirtinimui prieš publikuojant leidinyje. Buvusi kolegė paminėjo, jog jos bosas slapta įrašinėja kiekvieną duotą interviu tam atvejui, jei žurnalistas bandytų jį „suvartyti“. Neva, argumentas jo kišenėje.

Panašių istorijų per savo karjerą esu girdėjęs daugiau negu galite įsivaizduoti. Tad, šiame straipsnyje pabandysiu išskaičiuoti aštuonias svarbiausias taisykles (mano nuomone), kurių įmonės vadovui derėtų laikytis bendraujant su žiniasklaidos atstovais – žurnalistais. Tebūnie tai praktiškų patarimų rinkinys!

Nevartokite junginio „neoficialiomis žiniomis“

Žurnalistai tarpusavyje nesutaria dėl to, kas yra neoficialios žinios ar šaltiniai (angl. off-the-record). Vienas tyrimas parodė, jog net toje pačioje agentūroje dirbantys žurnalistai nesutaria dėl vieno apibrėžimo. Todėl nevartokite šio junginio bendraujant su žiniasklaidos atstovais – kitaip turėsite problemų. Geriausia – visai ištrinti šią frazę iš savo žodyno.

Niekuomet nesakykite „jokių komentarų“

Nėra daugiau žalos padarysiančios frazės už „be komentarų“. Įmonės vadovas, kuris ištaria šiuos žodžius, tarytum, sako: „Aš padariau tai!“ Taip jį vertina viešoji nuomonė. Tai nereiškia, jog turite atskleisti visas savo veiksmų detales bei ateities ketinimus. Tai reiškia, jog turite išmokti naudoti komentavimo nekomentuojant techniką.

Jūs negalite „patvirtinti“ publikacijos

Daugelis įtakingų vadovų yra įpratę nurodinėti savo pavaldiniams ką daryti, tad (ne)sąmoningai instruktuoja žurnalistus atsiųsti jiems juodraštinį variantą prie publikaciją. Didžioji dalis žurnalistų ne tik atmes tokį prašymą, tačiau ir pridurs, jog kalbinamasis elgėsi su juo kaip su eiliniu darbuotoju. Supraskite, žurnalistai nėra jums įsipareigoję.

Tačiau galite pasiūlyti sutikrinti faktus

Faktų straipsnyje sutikrinimas skiriasi nuo publikacijos patvirtinimo. Kai sakote, jog norite patikrinti publikaciją, nesąmoningai parodote kontroliavimo siekį bei savo abejones dėl publikacijos patikimumo. Tuo tarpu pasiūlymas sutikrinti faktus rodo jūsų norą padėti. Taip žurnalistai tampa sukalbamesni, o jūs tvirtinate publikaciją.

[quote author=“Kęstutis Gečas yra UAB “Viešųjų ryšių technologijos“ vyriausiasis partneris, turintis 8 metų patirtį žiniasklaidos ir 13 metų patirtį komunikacijos srityse“]Kęstutis Gečas

Kęstučio Gečo komentaras:
Norėdami rasti bendrą kalbą su žurnalistu, turite suprasti, ką jis daro ir kodėl. Tada viskas bus paprasčiau, o teisingi sprendimai patys ateis. Pirmiausia, būtina nepamiršti, kad žurnalistika yra darbas, kurio metu žurnalistas renka informaciją, ją vertina ir vėliau apdorojęs paskelbia. Būtent JIS vertina informacija, o ne Jūs, JIS sprendžia, kurią informaciją, kaip apdorotą ir kada paskelbti. Jeigu bandysite perimti jo darbą arba pernelyg žurnalistą įtakoti, geriausiu atveju apie Jus jis nieko nepaskelbs. Ar Jūs norėtumėte, kad kažkas atėjęs imtų Jums aiškinti, kaip reikia daryti Jūsų darbą?[/quote]

Paprašykite, jog klausimus atsiųstų iš anksto

Viešųjų ryšių specialistai nesutaria dėlto, ar galima prašyti klausimus atsiųsti iš anksto (peržvelkite diskusiją čia). Mano nuomone, neverta didžiųjų žiniasklaidos grupių prašyti atsiųsti klausimus iš anksto, tačiau smulkesnės naujienų agentūros, internetiniai portalai bei tabloidas yra sukalbamesni ir pasidalins klausimais dar iki interviu.

Galite įrašinėti interviu, bet nerekomenduoju

Kaip mano kolegos bosas, jūs turite teisę į pokalbio su žurnalistu įrašymą. Taip norisi pasielgti ypač tuomet, kai numatomas priešiškas pokalbis. Tačiau aš rekomenduoju to nedaryti, nes dar neprasidėjus interviu sukuriama gynybinė aplinka. Beje, egzistuoja teisės aktai, kurių būtina laikytis norint įrašinėti bet kokį pokalbį.

Galite apriboti interviu trukmę, bet nerekomenduoju

Pokalbio su žurnalistu apribojimas gali apsaugoti nuo žalingos „medžioklės“ jūsų atžvilgiu. Jeigu manote, kad žurnalisto interesas yra apšmeižti jus purvu, tuomet informuokite, jog pokalbiui galėsite skirti 15-20 minučių. Nors tam tikrose situacijose tai yra naudinga, tebūnie tai reta išimtis, o ne standartinė praktika.

Galite paskelbti temas, apie kurias nekalbėsite

Tačiau aš to nedaryčiau. Pamenu puikią frazę iš filmo „Šalutinis efektas“ (angl. „Limitless“): „Pone Edi Mora, kviečiame jus į interviu žurnalui „Volstrytas. Apie jūsų sėkmę akcijų biržoje parašysime su jūsų pagalba, arba be jos.“ Būtent! Geriau pakreipti abejotinus įvykius savo linkme, negu palikti tai žurnalisto valiai.

Žymos

Apie autorių

Brad Phillips

2 komentarai

Komentuoti čia

  • Labai pavirsutiniskas straipsnis. Tikriausiai rasytas zurnalisto :D
    Zodziu esme tokia – nesipriesinti zurnalistui.
    Butu ydomu isgirsti, kaip reaguoti ir atsakineti y kompromituojancius, dviprasmiskus, smeiziancius bei uzgauliojancius klausimus.