Buhalterija ir apskaita

Ką reikia žinoti apie pelno mokestį?

//vmi.lt
Pelno mokesčio apskaičiavimas, lengvatos, tarifai, sumokėjimas

Pelno mokesčio mokėtojai yra juridiniai asmenys (Lietuvos ir užsienio), kurie vykdo ūkinę komercinę veiklą ir gauna pajamų iš tokios veiklos. Šiuo mokesčiu apmokestinamas vieneto pelnas ir gautos pajamos, kurios laikomos pelno mokesčio baze, pavyzdžiui, gauta parama, panaudota ne pagal paskirtį.

Apskaičiuojant pelno mokestį, reikia atskirti apskaitinį pelną (apskaičiuojamas finansinių ataskaitų rinkinyje) nuo apmokestinamojo pelno (apskaičiuojamas pagal mokesčio įstatymo taisykles), nuo kurio ir skaičiuojamas mokestis. Šių dviejų skaičiavimų sumos dažniausiai nesutampa.

[quote]Pelno mokestis (įmonių pelno mokestis) – mokestis, renkamas nuo juridinių asmenų pelno. Pelno mokestis apskaičiuojamas nuo juridinių asmenų pajamų atėmus išlaidas, amortizaciją ir kartais investicijas į gamybą, mokslinius tyrimus, labdarai skiriamas sumas. Šio mokesčio tvarką nustato LR pelno mokesčio įstatymas (PMĮ) ir jo lydimieji teisės aktai.[/quote]

Pelno mokesčio apskaičiavimas ir lengvatos

Iš apmokestinamųjų pajamų atimami atsiskaitymai ir to pasekoje gauname apmokestinamąjį pelną arba mokestinį nuostolį. Apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas lengvatomis ir gautas rezultatas apmokestinamas taikant pelno mokesčio tarifą.

Mokesčių lengvatos yra išskirtinės apmokestinimo sąlygos, kurios yra palankesnės, lyginant su įprastinėmis. Viena iš lengvatos formų yra mokesčių nuolaida, kuri gali būti suteikta taikant lengvatinį tarifą. Apskaičiuojamą pelno mokestį mažina tam tikros išmokos:

  1. Sąnaudos patirtos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai atlikti, gali būti atskaitomos iš pajamų tris kartus, jeigu atitinka visus teisės aktuose nurodytus reikalavimus.
  2. Suteikta parama vienetams, turintiems teisę teikti tik paramą, iš pajamų leidžiama du kartus atskaityti išmokas, įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas, leidžiamus ir ribojamus atskaitymus.
  3. Investicinio projekto išlaidos gali sumažinti apmokestinamąjį pelną iki 50 procentų, jeigu atitinka visus LR pelno mokesčio įstatyme investiciniam projektui nustatytus reikalavimus.

Taip pat įstatyme nustatyta lengvata laisvosios ekonominės zonos įmonėms, esant nurodytoms sąlygoms. Mokesčių mokėtojai įgyja teisę į lengvatą, jeigu perkelia savo kapitalą į laisvos ekonominės zonos teritorijas. Dažniausiai šiose teritorijose įsikūrusios įmonės nemoka pelno mokesčio, o kitus 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas.

Pelno mokesčio tarifai ir sumokėjimas

Nuo 2010-ųjų metų Lietuvoje bendras pelno mokesčio tarifas siekia 15 procentų (žr. lentelėje, kokie tarifai taikomi kitose Europos valstybėse). Jeigu darbuotojų skaičius neviršija dešimties ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų, gali būti taikomas 5 procentų pelno mokesčio tarifas.

Pelno mokesčio tarifai Europos šalyse

Taip pat, 5 procentų pelno mokesčio tarifas taikomos įmonėms, kurių daugiau kaip 50 procentų gautų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos. Galiausiai, įmonėms, turinčioms socialinį statusą (socialinių įmonių įstatymas), gali būti taikomas 0 procentų pelno mokesčio tarifas.

Pelno mokestis mokamas pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją. Metinis pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio 1 dienos, t.y. iki spalio 1 dienos.

[source]Straipsnis yra verslo edukacijos portalo „Verslas.in“ nuosavybė, tad kopijuoti ar kitaip panaudoti straipsnyje esančią medžiagą – griežtai draudžiama.[/source]

Apie autorių

Daiva Bosienė

5 komentarai

Komentuoti čia

  • Lietuvos užimama vieta pagal pelno mokestį atrodo neblogai, bet nėra viskas taip, kaip pavaizduota. Man labai patinka Estijos pavyzdys, kur nėra pelno mokesčio, bet yra dividendų išsiėmimo mokestis, t.y. jeigu įmonė uždirbo pelną ir kitais metais ruošiasi jį reinvestuoti, tai pelno mokestis – 0 procentų. O jeigu savininkai nori išsiimti pelną, tuomet sumoka, berods, 21 procentą. Labai geas požiūris į verslą. Turbūt todėl Estija pagal verslo aplinką užima aukštą vietą visame pasaulyje – patenka tarp 20 geriausių.

  • Apie socialines įmones girdžiu pirmą kartą, ar galima kur nors paskaityti apie ją išsamiau, t.y. ne pateiktame soc. įmonių įstatyme? Ten gana daug skaityti ir labai jau teisinių dalykų daug..