Asmeninis tobulėjimas

Ką jūsų įmonės vadovas veikia visą dieną?

Ką jūsų bosas veikia visą dieną? Ar jis leidžia laiką susitikimuose, atrašinėdamas į el. laiškus, o galbūt priiminėdamas svarbius sprendimus?

Ką jūsų bosas veikia visą dieną? Ar jis leidžia laiką susitikimuose, atrašinėdamas į el. laiškus, o galbūt priiminėdamas svarbius sprendimus tarp susitikimų bei komunikacijos el. paštu? Kiek laiko jis praleidžia su personalu bei išoriniais rinkos dalyviais, tarkim, klientais? O galbūt jūsų bosas slapta naršo internetą, mėgaujasi lengvu gyvenimu ir tiesiog apmoka sąskaitas..?

Ar galite įvardyti, ką jūsų bosas veikia visą dieną? Ar jie atrodo gerokai užimtesni negu yra iš tikrųjų? Ar jūsų bosas gana atviras apie tai, ką jis veikia kasdien? Kokias istorijas pateiktumėte, įrodantį savo boso užimtumą?

Kas žino.. Galbūt jūsų bosui dešimt kartų lengviau atlikti savo darbą negu jums bei jūsų kolegoms. Tikimybė išauga, jeigu vadovui imponuoja „uždarų durų“ politika, jeigu jis sprendimus priima vienas ar apie juos komunikuoja mažiau negu Rovano Atkinsono personažas „Pono Byno“ filme.

O kaip dėl tų generalinių direktorių, kurie eiliniams darbuotojams lyg mistinė būtybė, kurio darbuotojai tik ir svarsto kuo užsiima jų įmonės ar įmonės grupės generalinis? Ką jis veikia, jeigu per mėnesį uždirba dešimtis tūkstančių litų? Koks jis, kaip atrodo bei kokias problemas organizacijoje sprendžia?

Daugiau nei pusę laiko – susirinkimams

Man labai patiko Harvardo verslo mokyklos akademinis tekstas, pavadinimu „Ką generaliniai direktoriai veikia?“ (angl. „What Do CEOs Do?“). Taip, tyrimas paremtas informacija, kurią pateikė 94 įmonių vadovai, priklausantys 600 didžiausių Italijos įmonių sąrašui. Ir taip, jūs galite abejoti, ar Italijos vadovų įpročiai panašūs į likusio pasaulio vadovų įpročius.

Tyrimo išvados sužavėjo tuo, kad į problemą žvelgiama iš verslininko pozicijos. Galiausiai, juk kiekvieno verslininko vertingiausias (ir ribočiausias) išteklis yra laikas. Kaip daugelis, jeigu turėčiau daugiau laiko, arba būčiau jį panaudojęs efektyviau, dabar uždirbčiau didesnius pinigus. Suvokimas, kaip įmonių generaliniai išnaudoja savo laiką, suteikia vertingų įžvalgų.

Tiesa, daugelis vadovų vis tik beviltiškai panaudoja savo laiką, t.y. pernelyg stipriai įsivelia į kasdienes, operacines funkcijas bei užduotis, tačiau per mažai būna „su savo mintimis“ ir per mažai dėmesio skiria verslo planavimui bei strategijai.

Tyrimo metu išsiaiškinta, jog vidutinis Italijos įmonės generalinis direktorius dirba 48 valandas per savaitę, iš kurių 60 proc. viso laiko skiria susitikimams. Įsivaizduokite, jog jūs praleidžiate daugiau nei pusę savo laiko susitikimuose. Žinau daugelį, kurie taip ir veikia, kai kurie tokį ritmą dievina. Tačiau taip rizikuojama pernelyg įsitraukti į kasdienę veiklą ir nebematyti „bendro paveikslo“.

Strategijai skiriama vos valanda per dieną

Pasirodo, jog per savaitę vos 5 valandas įmonių generaliniai direktoriai praleidžia vieni su savo mintimis. Tai yra neįtikėtina įžvalga, turint omenyje, jog šiandienos pradedantieji verslininkai didžiąją dalį laiko praleidžia su savo personalu, tiekėjais ir partneriais, esamais/potencialiais klientais – per mažai laiko skirdami sau.

Ar viena valanda per dieną, skirta strateginiam planui, skamba kaip prabanga? Be abejonės, įmonių generaliniai ir už formalių darbo valandų praleidžia daug laiko galvodami apie savo verslą, tačiau vos 5 valandos per savaitę formaliam strateginiam mąstymui skamba gana niūrokai.

Pamoka verslininkams akivaizdi: kuo didesnė organizacija, tuo didesnė rizika įsitraukti į įvairius susirinkimus, susirašinėjimus el. paštu bei kitas korporacines (nebūtinai svarbias ar efektyvias veiklas). To pasekoje, mažiau laiko skiriama strategijai „šlifuoti“ bei klientų ir akcininkų poreikių aiškinimuisi.

Nepakankamai dėmesio klientams bei partneriams

Buvau nustebęs, jog įmonių generaliniai praleidžia vos 4,8 val. per savaitę susitikimams su „išorės žmonėmis“, t.y. klientais, partneriais bei tiekėjais. Tai rodo, jog įmonių generaliniai pernelyg atitrūkę nuo verslo realijų ir galbūt nebesuvokia kuo iš tikrųjų gyvena verslas bei kokius sprendimus reikėtų priimti.

Tai paaiškina, kodėl tiek daug stambių įmonių patiria sunkumus siekiant organizaciją paversti verslia, lanksčia bei adaptyvia – praleidžiama tiek daug laiko komunikacijai tarpusavyje, tačiau nėra skiriama pakankamai laiko klientams, iš kurių gimsta naujos įžvalgos bei inovacijos.

Taip pat, stambios įmonės pernelyg daug paslaugų perka iš išorės, tarkim, strateginė veikla patikima išoriniams konsultantams, kurie pernelyg nutolę nuo to, kuo gyvena pati organizacija. Nieko keisto, kad strateginė veikla – o tai yra viso verslo fundamentas – dažnai tampa nepakankamai „išdirbta“.

Apie autorių

Tony Featherstone

"The Sydney Morning Herald" žurnalistas, rašantis apie smulkaus verslo vystymą bei plėtojimą.

Rašyti komentarą

Komentuoti čia