Įmonės valdymas

Juodųjų gulbių pavojus

Kaip apsisaugoti nuo katastrofiškų įvykių pasaulyje?

Juodųjų gulbių (labai reti ir katastrofiškas pasėkmes turintys įvykiai) neįmanoma nuspėti.

Labai dažnai didelių įmonių vadovai nenutuokia kaip stipriai šie įvykiai gali paveikti klientus, darbuotojus ir visą organizaciją.

Vienintelis sprendimas šiai problemai išspręsti yra katastrofų analizė (angl. disrupter analysis), kurią sukūrė viena gerbiamiausių verslo konsultacijos įmonių pasaulyje „Booz & Company“.

[post_blocks]

Katastrofų analizė apima keturis paprastus žingsnius: bendrovės veiklos žemėlapio sudarymas, potencialių juodųjų gulbių sąrašo sudarymas, galimų pasekmių nustatymas ir prevencinių priemonių sukūrimas.

Ir nors bendrovės niekada neįgys visaverčio imuniteto nuo šių įvykių, tačiau vadovai ir planavimo departamentas reguliariai turėtų skirti dėmesio katastrofų analizei, su kuria netrukus jus supažindinsime.

Juodųjų gulbių pavyzdžiai

Pirmąjį 2011 m. per žinias visi regėjome net 9 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimą ir cunamį Japonijoje. Visa tai nutraukė elektrinių veiklą, sugriovė daug vertingo nekilnojamojo turto, o vietiniai gyventojai liko „Dievo įkaitais“.

Kinija dar kartą apribojo vertingų išteklių eksportą, nuo kurio priklausomos visos svarbiausias pramonės šakos, tame tarpe informacinės technologijos, automobilių bei elektros pramonės.

Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos tautos išgyveno (ir tebegyvena) politinę suirutę, įskaitant pilietinį karą Libijoje ir revoliucijas Alžyre, Egipte, Irake, Jordanijoje, Sirijoje ir Tunise. Visa tai pakėlė naftos kainas iki rekordinio 100 dolerių už barelį ir dar daugiau.

Na, o Lietuvos įmonėms bene labiausiai turėtų rūpėti tam tikrų ES valstybių galimas nemokamumas, pvz. Graikijos, Portugalijos ar net Italijos.

[quote align=“right“]Katastrofos gali padaryti didžiulės žalos mūsų organizacijos turtui – materialiam turtui, klientams, partneriams ar tiekėjams. Kadangi pasaulis tampa vis „mažesnis“ (globalizacijos procesas), įvykiai kitoje planetos pusėje gali turėti tiesioginės įtakos mums.[/quote]

Visos šios katastrofos yra labai retos, tačiau turi didžiulę įtaką tolesniems politiniams ir ekonominiams procesams. Dėl savo tikimybės juos Nasimas Nikolas Talebas pavadino „juodosiomis gulbėmis“. Juk pamatyti juodą gulbę – tikra retenybė.

Šie įvykiai turi tris jiems būdingus bruožus. Pirma, jų negalima nuspėti žvelgiant į praeitį (dėsnis „istorija kartojasi“ čia negalioja). Antra, jų įtaka didžiulė. Trečia, žmogiška prigimtis verčia išsigalvoti įvairiausius įvykio paaiškinimus, kurie neturi jokios prasmės.

Kai kurie ekspertai teigia, jog juodųjų gulbių daugėja, tačiau tikriausiai tai iliuzija. Mat šiais laikais yra puikiai išvystyti komunikacijos ir žiniasklaidos kanalai, per kuriuos ir gaunama informacija apie tokius įvykius. Praeityje komunikacijos tinklai nebuvo tokie pažengę.

Bet kuriuo atveju tokios katastrofos gali padaryti didžiulės žalos mūsų organizacijos turtui – materialiam turtui, klientams, partneriams ar tiekėjams. Kadangi pasaulis tampa vis „mažesnis“ (globalizacijos procesas), įvykiai kitoje planetos pusėje gali turėti tiesioginės įtakos mums.

Rizikos ir planavimo departamentas nepadės

Iki šiol didelės bendrovės (ypač po Rugsėjo 11-osios įvykių) turėjo didžiulį planavimo ir rizikos departamentą, kurie padėdavo apsisaugoti nuo panašių įvykių. Vis dėlto, šių departamentų funkcija retai kada gali apsaugoti nuo „juodųjų gulbių“. Tam yra dvi priežastys.

Pirma, pagrindinė tokių departamentų funkcija yra apsaugoti įmonę nuo teisinių apribojimų, kurie yra dažnesni, tačiau neturi tokios įtakos. Antra, departamentų darbuotojai negali „susekti“ visų šaltinių, kurie praneša apie „juodąsias gulbes“.

Bet tai nereiškia, jog bendrovių valdybos turėtų ignoruoti katastrofiškius įvykius. Norint apsisaugoti nuo jų, reikia taikyti minėta katastrofų analizę.

Apie autorių

Liudas Rubikis

2 komentarai

Komentuoti čia

Komentuoti: Jonas Atšaukti atsakymą

  • Jonai, tekstas yra paremtas konsultacinės įmonės „Booz & Company“ partnerio Matthew Le Merie įžvalgomis. Bet jūs teisus – pirmasis apie tai ėmė rašyti Nassim Nicholas Taleb.