Finansai

Įvadas į atsargų valdymą (II dalis)

Atsargų saugojimo išlaidos, atsargų apimties stebėsena ir laikymo analizė

Atsargų saugojimo išlaidos

Visas kompleksas priemonių leidžia įvertinti užsakymo dydžio ekonomiškumą, tačiau šiame straipsnyje jų visų aprašyti neįmanoma. Vis dėlto, galime padaryti keletą santykinai paprastų skaičiavimų taikant įprastas prielaidas.

Tikėtina, kad paprastas saugojimo išlaidų įvertinimas padės teisingai suvokti jų kainą. Saugojimo išlaidos tiesiogiai nėra pinigų srautas. Čia kalbame apie patalpas sandėliuose, tuo užimtą personalą ar potencialius senėjimo ir gedimo nuostolius.

[post_blocks]

Gryni finansiniai atsargų saugojimo nuostoliai turi santykinai tiesinę priklausomybę. Pirmoji vertinimo stadija – panaudojimo dienų terminas. Jeigu žaliavos sunaudojamos santykiu 1 tūkst Lt. per savaitę, jūs perkate 4 tūkst Lt. vertės atsargas, bus lygu jūsų 4 savaičių suvartojimui. Supaprastindami pavadinsime tai mėnesio atsargomis.

Tarkim kad palūkanų norma lygi 12 procentų per metus, o per mėnesį – 1 procentui. Laikydamiesi šios prielaidos, galima pamatyti tokias galimybes:

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pinigų srautas paveiktas visų trijų atvejų. Bendra pinigų suma bei išlaidų taupymas jį paveiks. Svarbu, kad sprendimas būtų pagrįstas bendra suma, ne tik vieneto kaina, kitu atveju nepagrįstai bus sumažintas pinigų srautas.

Išvados tokios: tarp 100 ir 200 tonų užsakymo vieneto kainos skirtumas yra labai nežymus, tuo tarpu užsakant 600 tonų vieneto kaina faktiškai tampa didesnė, jeigu įskaičiuojamos palūkanos. Kaina dar padidėtų jei įtrauktume saugojimo išlaidas. To pasekoje turime pripažinti, jog pirkti didesnį kiekį kartais nenaudinga.

[quote]Tikėtina, kad paprastas saugojimo išlaidų įvertinimas padės teisingai suvokti jų kainą. Saugojimo išlaidos tiesiogiai nėra pinigų srautas. Čia kalbame apie patalpas sandėliuose, tuo užimtą personalą ar potencialius senėjimo ir gedimo nuostolius.[/quote]

Atsargų apimties stebėsena

Labai svarbus atsargų valdymo veiksnys – nuolatinė jų apimties peržiūra ir tinkama atskaitomybės sistema, kurioje būtų matomos kainos. Išlaidų požiūriu nėra efektyvu turėti kompleksišką atsargų sekos sistemą, bet svarbu, kad pagrindiniai atsargų elementai būtų nuolat stebimi.

Stebėsena praktiškai neatima daug papildomo darbo, nes atsargų tikrinimas – sudedamoji valdymo, kada papildyti atsargas, dalis. Čia turėtų būti nustatomi reguliarūs apskaitos ir atskaitomybės procesai naudojant formules, kad saugojimo dienomis parodytų dabartinę atsargų apimtį.

Šis kontrolės tipas būtų dar efektyvesnis, jei atskaitomybės sistema būtų iš esmės integruota tapdama naujo užsakymo priežastimi. Suprantama, užsakymo kartojimas neatliekamas tuomet, kai atsargos būna minimalios – turi būti nustatytas leistinas tinkamas jų buferis, apsidraudimas.

Nebaigtos gamybos ir gatavos produkcijos atsargos

Nebaigta gamyba verslo gyvavimo laiko atžvilgiu – faktas. Kaip ir gatavos produkcijos poreikių kiekiai, kurie turėtų būti pagaminti klientams. Esminis principas – suplanuoti produkcijos kiekius tokius, kokių reikės artimiausioje ateityje, bendra finansinių metų suma ir kiekvienoje stadijoje siekiant minimizuoti vieneto savikainą.

Gamybos vadovai siekia kuo žemesnių vieneto savikainos išlaidų ir dažnai gamina daugiau nei būtina, nes toks jų veiklos vertinimo kriterijus. Klasikinis tokio požiūrio pavyzdys – siekiant, kad esminis gatavos produkcijos atsargų apimties veiksnys būtų tik vieneto savikaina, dažnai tampa kasdienių netekimų nurašymo priežastimi.

Apie autorių

Monika Kartenytė