Neretai girdime apie sėkmę, kuri lydi pirminį viešą siūlymą – IPO – pateikusias kompanijas: savininkai tampa turtuoliais, verslas suklęsti. Tačiau mažai žinoma apie šio proceso, kurio metu privatus verslas tampa viešu, eigą. Verta panagrinėti, kaip tai vyksta.
Kas yra IPO
Kai kompanija nusprendžia savo akcijas pasiūlyti vertybinių popierių rinkoje – pateikia pirminį viešą siūlymą – jos statusas keičiasi: iki šio sprendimo akcijos negalėjo būti prieinamos kiekvienam norinčiam, o pateikus IPO jos gali būti laisvai perkamos ir parduodamos. Privačios įmonės akcininkų skaičius paprastai nėra didelis, uždarų akcinių įmonių teisinis reguliavimas yra kitoks, nei viešų. Nusprendus teikti viešą pirminį siūlymą kompanija turi atlikti tam tikrus veiksmus, kurie trunka nuo keleto mėnesių iki metų ir kainuoja jai nemažus pinigus.
Kam reikalingas IPO
Viešo akcijų platinimo tikslas – pritraukti lėšas. Investicijos panaudojamos verslo plėtrai, infrastruktūros refinansavimui. Pradėjus viešai platinti kompanijos akcijas, paprastai lengviau prisivilioti į savo komandą geriausius vadybininkus. Taip pat akcijos panaudojamos padengti dalį kompanijų jungimosi ir susiliejimo kaštų: taip buvo pasielgta, kai vyko WhatsApp ir Facebook sandoris – tuomet didelė dalis 19 milijardų dolerių vertės sandorio buvo padengta akcijomis. Galiausiai, jei kompanijos akcijos listinguojamos žinomiausiose akcijų biržose, kaip antai NYSE ar NASDAQ – tai kompanijai tampa tiesiog prestižo reikalu.
Pasiruošimas IPO
Kompanija, pasiruošusi teikti pirminį viešą siūlymą, pasitelkia vieną ar keletą investicinių bankų, kurie atlieka visą paruošiamąjį darbą. Keletas žinomiausių – Goldman Sachs, Morgan Stanley. Tuomet tarp bankų ir kompanijų savininkų prasideda derybos, kurių metu sutariama dėl akcijų rūšies, kainos, visos sandorio sumos. Pasirašius sutartį, anderaiteris (taip vadinamas kliento vardu veikti įgaliotas finansų atstovas), šalies finansų rinką reguliuojančiai institucijai pateikia investicinį memorandumą. Pavyzdžiui, JAV vertybinių popierių rinką prižiūri vertybinių popierių komisija (SEC), Rusijoje – centrinis šalies bankas. Memorandume pateikiami išsamūs duomenys apie kompanijos akcininkus, finansiniai rodikliai, nurodomos teisinės aplinkybės ir lėšų pritraukimo tikslai. Jei prižiūrinti organizacija neturi priekaištų pateiktiems duomenims, paskiriama pirminio viešo siūlymo data.
Ką laimi tarpininkai
Anderaiteriai, imdamiesi viešo siūlymo proceso rengimo, iš esmės yra pirmieji būsimų akcijų „pirkėjai“: jų pelnas iš sandorio – tai skirtumas tarp kompanijos akcijų kainos iki prekybos akcijomis biržose pradžios ir startinės laisvo pardavimo kainos. Jei kompanija perspektyvi, tai konkurencija tarp norinčių jais tapti – didelė. Norėdami sudominti būsimomis akcijomis potencialius pirkėjus, tarpininkai vykdo reklaminę kampaniją – Road Show, kurios metu galimiems investuotojams siūloma akcijų įsigyti dar iki oficialios prekybos jomis pradžios – tai vadinama allocation.
Akcijų kaina biržoje
Dėl galutinės akcijų pardavimo kainos kompanija ir tarpininkai sutaria prieš pat prasidedant prekybai akcijomis. Įtakos kainai turi situacija vertybinių popierių rinkoje, kompanijos veiklos rodikliai, reklaminių renginių rezultatai. Perspektyvūs rinkos naujokai domina ne tik anderaiterius. Akcijų biržos taip pat suinteresuotos, kad jų sąrašuose būtų dominančios investuotojus akcijos. Čia kompanijos ir biržos interesai dažnai sutampa: siekiama abipusės naudos ir prestižo.
Akcijų pirkimas pirminio viešo siūlymo metu
Privatūs investuotojai iki pradedant oficialiai prekiauti akcijomis jų įsigyti negali. Pradėjus prekybą dažnai akcijų kaina būna linkusi smarkiai svyruoti, rinka dar nežino tikros jų vertės, tad analitikai nerekomenduoja sudarinėti didelės apimties sandorius. Siūloma palaukti, kol kaina stabilizuosis.
Kodėl Rusijos kompanijos pirminį viešą siūlymą dažnai teikia užsienyje
Dauguma rusiškų kompanijų akcijų sandorius atlieka užsienio biržose. Priežastis paprasta: didžioji kapitalo dalis yra ten. Pastaruoju metu vis dažniau siekiama pritraukti Kinijos investuotojų pinigus, tad siekiama pirminį viešą siūlymą teikti vietinėje akcijų rinkoje. Į Rusijos biržas Vakarų ir Rytų investuotojai nesiveržia: per maža rinka, kelia abejones nuosavybės teisių apsaugos garantijos. Teoriškai, suprantama, Rusijos akcijų rinkose sukasi dideli pinigai, tačiau stambiausi Rusijos verslininkai, politikai savo lėšas laiko anaiptol ne Rusijos Sberbank, bet užsienio ofšoruose esančiose sąskaitose.
Viešojo pirminio siūlymo privalumai ir trūkumai
Laisva prekyba akcijomis reiškia, jog kompanija neabejoja savo verslo perspektyvomis, planuoja didelę plėtrą ir tam ketina pritraukti kuo daugiau lėšų. Pradėjus laisvą akcijų apyvartą pastebimai išauga kompanijos žinomumas, jai lengviau vykdyti rinkodaros veiksmus, pasamdyti aukšto lygio profesionalius vadybininkus. IPO trūkumu galima laikyti didesnį dėmesį kompanijos veiklai iš kontroliuojančių institucijų pusės. Ir valstybinės institucijos, ir akcijų biržos kelia IPO pateikusiai kompanijai nemažai reikalavimų. Pavyzdžiui, griežtai reglamentuojamas finansinės veiklos ataskaitos patikimumas. Taip pat pirminio viešo siūlymo pateikimas nereiškia, jog kompanijos steigėjai tučtuojau gali parduoti savo akcijas ir iš to pralobti: tokie veiksmai gali numušti akcijų kainą ir sužlugdyti kompanijos kapitalizaciją.