Bankininkystės sektorius
Antras pagal aplikacijų skaičių Lietuvoje būtų bankininkystės sektorius. Yra du bankai – „Swedbank“ ir „Ūkio bankas“ – sukūrę savo aplikacijas, kurias panagrinėkime detaliau, nes abi siūlo šiek tiek skirtingą paslaugą.
„Swedbank“ siūlo analogą internetinei bankininkystei, t.y. parsisiuntus šią aplikaciją galima pasižiūrėti kiek pinigų liko sąskaitoje, pamatyti jos išrašą, atlikti pavedimą, pasižiūrėti valiutų konvertavimo kursus bei dar keletą panašių funkcijų. Tai labai sveikintinas dalykas, kuriuo nauduojuosi ir pats, jau nekalbant apie aplikacijos patogumą.
[post_blocks]Tuo tarpu „Ūkio bankas“ atlieka informacinę funkciją, t.y. gali vos per keletą sekundžių identifikuoti jūsų buvimo vietą (pasitelkiant GPS) bei parodyti artimiausią ŪB bankomatą ar klientų aptarnavimo skyrių. Viskas gražiai ir aiškiai atvaizduojama žemėlapyje. Beje, taip pat aplikacijoje galima rasti aplikacijos valiutų kursus.
Pastarąją aplikaciją kūrusi IT verslo paslaugų bendrovė „Metasite Business Solutions“ yra sukūrusi ir dar vieną panašią aplikaciją – „Baltic ATM“. Skirtumas tas, kad joje galima rasti visų bankų bankomatus bei klientų aptarnavimo skyrius, ne tik ŪB (viso 9 bankų). Beje, paiešką galite atlikti ir tarp Latvijos (12) bei Estijos (4) bankų. Dėl to ŪB galėtų truputį ir „pagrūmoti“.
Aplikacijos kaip naujas verslas
Tačiau klysta manantys, kad aplikacijos skirtos tik esamiems verslams sustiprinti. Pati aplikacija gali būti naujas verslas, ką sėkmingai įrodinėja keletas smulkių Lietuvos įmonių, tarp kurių galite būti ir jūs.
Nustebome, kai knygų kategorijoje aptikome pavadinimą „Pelytė Smailytė ir gelbėtojai. Lietuviškai“, tarp kūrėjų nurodytas UAB „Realverus“ pavadinimas. Pasidomėję supratome, kad kadaise mums sektas pasakas bandoma perkelti į „iPhone“ bei „iPad“ įrenginius.
[quote align=“right“]Klysta manantys, kad aplikacijos skirtos tik esamiems verslams sustiprinti. Pati aplikacija gali būti naujas verslas, ką sėkmingai įrodinėja keletas smulkių Lietuvos įmonių.[/quote]Nors išbandyti šios iniciatyvos negalėjome (priežastis – 7 eurai), tačiau tikime, jog nepermokėsite ją atsisiuntę. Kaip nurodoma aprašyme, iliustracijos čia juda, galima istorijų pasiklausyti (ne tik skaityti), pačiam „pakrutinti“ laivo inkarą ir pan. „Tai pirmoji interaktyvi elektroninė lietuviška pasaka“, – išdidžiai skelbia kūrėjai.
Dar vienas geras pavyzdys gali būti anglų-lietuvių ir lietuvių-anglų žodynas „Anglonas“. Nors taipogi dėl tos pačios priežasties negalėjome išbandyti šios aplikacijos, pažiūrėjus į kūrėjų pateiktas nuotraukas, akivaizdu, kad programėle lengva naudotis, ji tikrai gali duoti naudos, tuolab, kad viso yra beveik 150 tūkst. žodžių.
Na, o kaip paskutinį pavyzdį pateiksime aplikaciją „Radio Lithuania Live“, nors ją sukūrė ne lietuviai. Tačiau pažiūrėjus į aplikacijos nuotraukas, akivaizdu, kad tai labai naudinga programėlė (kainuojanti vos 0,79 euro). Joje galima pasirinkti vieną iš trylijos radijo stočių, o grojama daina pasidalinti (angl. share) su draugais „Facebook’u“ ar el. paštu.
[source]Šis tekstas priklauso verslas.in komandai. Norėdami perpublikuoti jį savo svetainėje, būtina gauti leidimą.[/source]