Intuityvusis požiūris
Sprendimai yra sudėtingi ir nevienareikšmiai. Jie susiję su pasirinktimis, o ne absoliučiomis „teisinga ar klaidinga“ situacijomis. Teisingai nuspręsti yra sunkiau ir dėl intensyvios kaitos.
Kompanijos „Johnson & Johnson“ vadovas Ralfas Larsenas teigia:
„Labai dažnai žmonės puikiai pasidarbuoja visuose vidutiniuose vadovavimo lygmenyse, kuriuose gausu sprendimų. Tačiau aukštesniuose vadovavimo lygmenyse problemos darosi sudėtingesnis ir nevienareikšmės. Dažnai visiškai nelieka laiko kruopšiai išanalizuoti kiekvienos alternatyvos, tad tenka pasikliauti savo nuovoka bei intuicija.“
Žmonės turi įgimtą gebėjimą susidoroti su sudėtingomis situacijomis ir kritiškai nagrinėti problemas. Pagrįsta nuomonė, nuojauta, patirtis ir pasitikėjimas veikti yra tai, ko reikia priimant sprendimus. Technologijos, užtrukusi diskusija ir kiekybiniai metodai gali būti tik laiko švaistymas.
Instinktyvusis požiūris geriausiai veikia lengvesnėse verslo srityse, tokiose kaip rinkodara, ryšiai su visuomene, vadovavimas žmonėms. Tokios sritys kaip planavimas, procesų valdymas ir finansai yra griežtesnės verslo funkcijos, ir čia tinkamesnis analitinis mąstymas.
Mūsų protas be paliovos nesąmoningai apdoroja informaciją. Kai sąmonė suvokia ką nors, ką pasąmonė žinojo jau anksčiau, įvyksta atsiskleidimas. Tai pagrindžia instinktyvų požiūrį. Intuicija yra neišreikštų žinių forma, papildanti racionalų priėmimo požiūrį, užuot jam kenkusi.
Emocijos ir kūrybingumas
Mūsų sprendimus emocijos veikia įvairiais būdais. Emocijos tarsi filtrai, atrenkantys prioritetinę informaciją ir išprovokuojantys atsaką į tam tikrą poveikį, pradedant juoku ir baigiant stresu.
Svarbu žinoti, kaip veiksmingai valdyti emocijas ir nuojautą, nes jos padeda suvokti prioritetus ir teikia ryžto. Nors emocijos gali klaidinti, jos taip pat gali įskelti kūrybiškumo blyksnį, įžvalgą ir jėgų siekti to, kas geriausia.
[quote align=“right“]Instinktyvusis požiūris geriausiai veikia lengvesnėse verslo srityse, tokiose kaip rinkodara, ryšiai su visuomene, vadovavimas žmonėms. Tokios sritys kaip planavimas, procesų valdymas ir finansai yra griežtesnės verslo funkcijos, ir čia tinkamesnis analitinis mąstymas.[/quote]Šį požiūrį žurnale „Harvard Business Review“ išdėstė Aldenas Hajašis:
„Sprendimų priėmimas toli gražu nėra šaltas ir analitinis procesas… Priešingai, emocijos ir jausmai vaidina ypatingą vaidmenį, padėdami mums greitai atsirinkti įvairias galimybes, net jei mūsų sąmonė apie tokią atranką nieko nežino. Taigi ne tik emocijos (pavyzdžiui, pyktis), bet ir jų trūkumas gali atvesti prie klaidingų sprendimų.“
Nuojauta vadovui yra didelis turtas. Analizės efektyvumas priklauso nuo to, ar interpretuojant buvo pastebėti ryšiai tarp įvairių faktų ir modelių. Tokie racionalūs metodai kaip smegenų šturmas gali padėti, tačiau vien racionaliu protu modelių nesuvoksime.
Herbertas Simonas yra įsitikinęs, kad patirtis padeda grupuoti informaciją, kad vėliau ją būtų galima kaupti, atkurti ir taikyti. Jis teigia:
„Ekspertai mato modelius, kaip iš atminties paimti žinių apie situacijas… Mes išsiaiškiname, kad išskirtinė eksperto savybė yra jų enciklopedinės žinios, o modelių atpažinimas ir yra tas pagrindas.“
Gebėjimas suvokti faktų ir veiksnių modelius skiria labai gerus sprendimų priėmėjus nuo gerų. Nuojauta padeda pamatyti dalykus iš šalies ir kitu rakursu. Ji taip pat yra idėjų šaltinis, padedantis naudotis labai įvairia patirtimi.“
