Vyresni verslo vadovai pasakytų, jog kiekvienas sprendimas turi būti priimtas racionaliai, viską gerai apgalvojant. Taip pat nepamirš nurodyti savo mėgstamiausią sprendimų priėmimo seką.
Tuo tarpu jaunesni verslininkai, kuriuos būtų galima priskirti „Google“ kartai (90 proc. naujai įkurtų verslų Lietuvoje yra vienaip ar kitaip susiję su internetu), teigia, jog metodinis sprendimų priėmimas – atgyvena. Tikras laiko švaistymas.
Pirmųjų sprendimai paremti racionalumu, o antrųjų labiau intuicija. Taigi, kuris variantas geresnis?
Racionalusis požiūris
Strategams jų sprendimų svarba yra atvirkščiai proporcinga priimamų sprendimų kiekiui. Taigi paprastai vadovai priima tik keletą svarbių sprendimų. Todėl ypač svarbu, kad didžiulį poveikį turėsiantys sprendimai būtų išmintingi ir kruopščiai bei nuosekliai įgyvendinti.
Garsys vadybos profesorius, Pyteris Drakeris yra įsitikinęs, kad šiam tikslui pasiekti reikia racionalumo ir nuoseklumo:
„Kiekvienas sprendimas – tai rizikingas nuosprendis… Rezultatų siekiantys vadovai stengiasi suvokti pačią koncepciją, mąstyti „bendrai“. Todėl jų ne itin žavi greitas sprendimų priėmimas. Virtuozišką manipuliavimą daugybe kintamųjų jie laiko prasto mąstymo simptomu. Ir labiau nei būti protingi, jie trokšta būti logiški.“
Yra nemažai racionalių, metodiškų ir nuoseklių požiūrių į sprendimų priėmimą. Vieną esame išsamiau aprašę straipsnyje „Kaip priimti sprendimus?“, kuri, beje, paremta to paties Pyterio Drakerio mokymais.
Visos šios metodikos daugiau ar mažiau panašios, tačiau šiame straipsnyje trumpai apžvelgsime šią: