Įmonės valdymas

Gyventi su chaosu (I dalis)

Chaotiškos sistemos apibrėžimas bei jos keliami pavojai

Valdyti verslą šiais laikais yra daug sunkiau nei prieš keletą dešimtmečių. Svarbiausias pasikeitimas per šį laikotarpį yra chaoso lygis, su kuriuo susiduria bendrovė ir ypač jos vadovas. Žinoma, chaotiškos sistemos egzistavo visuomet, o verslas jau prisitaikė prie netikėtumų ir nuolatinės kaitos.

Tačiau chaosas iš didelių sistemų, tokių kaip miestas, persikėlė į kasdienius dalykus, su kuriais susiduriame kasdien: produktai, kuriuos planuojame išleisti į rinką, darbas, į kurį einame kiekvieną dieną bei verslo organizacijos, kurias kruopščiai prižiūrime. Viso to priežastis – pastaraisiais dešimtmečiais vykusi IT revoliucija.

[post_blocks]

Chaotiškas organizacijas daug sunkiau prižiūrėti nei sudėtingas organizacijas. Daug sudėtingiau prognozuoti kas nutiks, nes chaotiškos bendrovės veikia nelauktu būdu. Daug sudėtingiau suvokti esamą situaciją, nes chaoso laipsnis viršija žmogaus pažintinių gebėjimų ribas. Chaotiškose sistemose išskirtis yra daug svarbesnė už rutiną.

Blogiausia tai, kad analitiniai įrankiai šioje situacijoje yra bejėgiai. Jeigu pavyktų surinkti visą medžiagą, apie tai, kaip suvaldyti chaosą, į vieną vietą, tuomet gebėtume susidoroti su juo tik ribotai. Bet tai padėtų, tad kokią informaciją galime pateikti, norint suvokti esminius chaoso principus? Šiame straipsnyje atidžiau panagrinėsime šią temą.

Sudėtingas prieš chaotišką

Lengva susimaišyti tarp to, kas yra nežymiai sudėtinga, o kas – visiškai chaotiška. Bendrovių vadovai turi žinoti skirtumą. Jeigu jūs valdote chaotišką organizaciją taip, tarytum, ši organizacija būtų sudėtinga, tuomet neabejotinai padarysite brangiai kainuosiančių klaidų.

Grįžkime atgal ir prisiminkime paprastas sistemas. Jos turi vos keletą tarpusavio sąveikų, o jų veikimas yra lengvai nuspėjamas. Šios sistemos pavyzdžiu galėtų būti paprastas elektros lemputės jungiklis. Tas pats veiksmas duoda tą patį rezultatą. Kiekvieną kartą.

Sudėtingos sistemos sudarytos iš daugiau judančių dalių, tačiau jos veikia pagal sukurtą modelį. Elektros tinklas, įjungiantis šviesą, yra daug sudėtingesnė sistema. Joje tarpusavio sąsajų yra daugiau, bet kaip minėjau, pati sistema veikia gana nuspėjamai, su nedidelėmis išimtimis.

Nesunkiai galima prognozuoti, kaip funkcionuos sistema. Tarkim, skrydis komerciniu lėktuvu apima sudėtingus, bet nuspėjamus žingsnius, o viso to rezultatas yra saugus skrydis. Šešių sigmų proceso pritaikymas gali būti sudėtingas, tačiau jo rezultatą bei praktikas galima įtarti.

Tuo tarpu chaotiškos sistemos gali funkcionuoti numatytu būdu, tačiau tarpusavio sąsajos ir veiksniai nuolat keičiasi. Aplinkos chaotiškumą nulemia trys savybės. Pirmoji yra daugialypumas (angl. multiplicity), nurodantis potencialiai sąveikaujančių elementų kiekį. Antroji savybė yra abipusė priklausomybė (angl. interdependence), nurodanti kaip susiję šie elementai. Trečioji savybė yra įvairovė (angl. diversity), nurodanti heterogeniškumo laipsnį.

[quote]Aplinkos chaotiškumą nulemia trys savybės. Pirmoji yra daugialypumas (angl. multiplicity), nurodantis potencialiai sąveikaujančių elementų kiekį. Antroji savybė yra abipusė priklausomybė (angl. interdependence), nurodanti kaip susiję šie elementai. Trečioji savybė yra įvairovė (angl. diversity), nurodanti heterogeniškumo laipsnį.[/quote]

Kuo didesnis daugialypumas, abipusė priklausomybė bei įvairovė, tuo didesnis chaosas. Tarkim, bendrovės plėtros planas yra chaotiška sistema – joje sąveikauja įvairūs, daugialypiai ir tarpusavyje susiję elementai.

Kalbant paprasčiau, pagrindinis skirtumas tarp sudėtingų ir chaotiškų sistemų yra tai, kad pirmasis numato pasekmes žinant pradines sąlygas. Chaotiškoje sistemoje, tos pačios pradinės sąlygos ilgainiui sukuria skirtingas pasekmes, o kadangi sistemos dalys tarpusavyje glaudžiai susijusios, to pasekoje atsiranda kitos nenumatytos pasekmės.

Eismo oru kontrolė yra chaotiška sistema, nuolatos besikeičianti reaguodama į orą, lėktuvų nusileidimus ir kitus aplinkos veiksnius. Sistema yra nuspėjama ne todėl, kad ji turi aiškias pasekmes iš pat pradžių, o todėl, jog ji buvo suprojektuota tęstinai prisitaikyti prie besikeičiančių komponentų, kai lyginame juos vieną su kitu.

Įmanoma suvokti paprastas ir sudėtingas sistemas identifikuojant ir modeliuojant atskirų sistemos dalių tarpusavio ryšius. Todėl, kad juos galima supaprastinti į aiškų ir nuspėjamą veikimo mechanizmą. Tačiau neįmanoma suvokti chaotiškų sistemų šiuo būdu, nes chaotiškos sistemos elementai tarpusavyje sąveikauja tęstinai ir nenuspėjamai.

Chaoso keliamos problemos

Nenumatytos pasekmės. Chaotiškoje aplinkoje net ir maži, rodos, nereikšmingi sprendimai gali padaryti didžiulę įtaką. Tyrėjai identifikavo tris situacijas, kurioms esant gali kilti nenumatytų ir neprognozuotų pasekmių.

Pirmoji situacija yra kai įvykiai sąveikauja taip, kaip buvo galima tikėtis, bet neįvertinus jo masto. Žaidimų konsolė „Nintendo Wii“ yra geras pavyzdys. Bendrovės sukurtos inovatyvios judesius identifikuojančios technologijos tikslas buvo praplėsti turimą žaidimų rinkos dalį. Siekdama sužavėti pradedančiuosius žaidėjus, produktas įkainotas žemai bei pasirinktas vangus procesorius. Manyta, jog vartotojai įvertins technologiją ir nekreips dėmesio į procesorių.

Pradžioje naujasis „Nintendo“ buvo sėkmingas, tačiau vėliau užkietėję geimeriai išjuokė judesius identifikuojančią technologiją. Jie jautėsi apgauti ir naująją sistemą priėmė kaip ne itin rimtą. Nepriklausomi žaidimų kūrėjai sukūrė atnaujintas žaidimų versijas „Xbox 360“ bei „PlayStation 3“ konsolėms, tačiau tik ne naująjam „Wii“. Iš dalies dėl apribotų galimybių, iš dalies dėl pernelyg paprasto veikimo. Šių sprendimų pasekmes buvo sunku numatyti.

Apie autorių

Aleksandras Pometko

Rašyti komentarą

Komentuoti čia