Knygų apžvalgos

Geriausios visų laikų verslo knygos

Dvidešimt penkios knygos, padariusios didžiausią įtaką verslui

17 vieta – Brajano Boro ir Džono Heliaro „Barbarai prie vartų: RJR Nabisco žlugimas“ (1990 m.)

Tai pati įtakingiausia verslo grožinės literatūros knyga, kurioje aprašomas didžiausias bendrovės perėmimas Volstryto istorijoje (bendra suma – 25 mlrd. JAV dolerių, 1998 m.)

Parašyta dviejų neeilinių žurnalistų, knyga jau parduota beveik 1 mln. tiražu. Knyga taip pat įkvėpė HBO kino studiją sukurti filmą. Tiems, kurie nori pažinti sistemą iš vidaus.

[post_blocks]

16 vieta – Alfredo Slouno „Mano metai „General Motors“ (1963 m.)

Jeigu mokytis, tai tik iš geriausių! Alfredas Slounas neabejotinai buvo vienas ryškiausių XX a. verslo vadovų. Kai tapo „General Motors“ vadovu trečiajame dešimtmetyje, bendrovė buvo ant bankroto slenksčio – legendinis Alfredas Slounas ją išgelbėjo.

Knygo buvęs vadovas daug kalba apie bendrovės vertybių sistemą. Anot jo, vadovai turi nuolatos efektyvini verslo procesus. Taip pat nemažai kalbama apie gamybos decentralizavimą ir finansų centralizavimą.

15 vieta – Pyterio Singo „Penktoji disciplina“ (1990 m.)

Remdamasis savo 15 metų patirtimi, šio bestselerio autorisu pateikia besimokančios organizacijos koncepciją ir holistinį požiūrį, kurio prioritetas yra būtent mokymasis – individo atskirai ir organizacijos bendrai.

Anot amerikiečių mokslininko Pyterio Singo, vienintelis konkurencinis pranašumas, kurį gali turėti bendrovė, yra jos darbuotojų unikalumas – talentų ir jų turimų žinių bei įgūdžių negalime nukopijuoti. Tuo tarpu rinkas ar produktus – galima.

14 vieta – Maiklo Gerberio „E. mitas: kodėl tiek daug smulkių verslų žlunga“ (1985 m.)

Tarptautinis bestseleris atskleidžia smulkaus verslo sėkmės pagrindinius principus. Didžiausias Maiklo Gerberio pastebėjimas yra toks: dauguma smulkių verslininkų daugiau žino apie tai, kaip pagaminti ir kaip parduoti, tai ką pagaminai, nei tai, kaip kurti strategiją bei plėtoti verslą.

[quote]Anot amerikiečių mokslininko Pyterio Singo, vienintelis konkurencinis pranašumas, kurį gali turėti bendrovė, yra jos darbuotojų unikalumas – talentų ir jų turimų žinių bei įgūdžių negalime nukopijuoti.[/quote]

13 vieta – Malkolmo Gladvelo „Virsmo taškas“ (2000 m.)

Paremtas realiais pavyzdžiais ir stebėjimais, Gladvelo žinomiausias darbas „Virsmo taškas“ analizuoja, kaip visuomenėje išplinta idėjos (nebūtinai geros). Būtina perskaityti kiekvienam, kuris dirba su rinkodara ir pardavimai.

12 vieta – Gario Hemelio ir Koimbatoro Prahalado „Konkuruoti dėl ateities“ (1994 m.)

Šioje knygoje autoriai kritikuoja daugelį vadovų, kurie į strategiją žiūri per siaurai. Iš tiesų puiki strategija turi „daugybę veidų“ (angl. multifaceted), kurioje be analizės taip pat netrūksta ir emocijų, aistros, prasmės, tikslo.

Garis Hemelis ir Koimbatoras Prahaladas teigia, jog „knyga skirta rytojaus revoliucionieriams, kurie sugebės mesti iššūkį jau seniai rinkoje įsitvirtinusioms bendrovėms“. Jie tvirtina, kad per daug vadovų paskęsta kasdienėse veiklose ir nepakankamai pasiruošia ateičiai.

11 vieta – Džimo Kolinso „Nuo gero prie puikaus“ (2001 m.)

Per 15 metų trukusį tyrimą Džimas Kolinsas nagrinėjo 1435 didžiausias kompanijas, iš kurių atrinko vos vienuolika išrinktųjų. Kuom skiriasi šios bendrovės nuo visų likusiųjų?

Anot JAV verslo konsultanto, bendroves skiria penkių lygių lyderystė (angl. level five leadership): „Didžiausi lyderiai pamiršta savo ego ir pasiaukoja organizacijos labui: samdo geresnius darbuotojus už save, įkvepia kitus, rodo nepailstamą discipliną.“

Žymos

Apie autorių

Kristina Vičiūtė

6 komentarai

Komentuoti čia

  • Kodėl Adamas Smitas tik pačiam gale, o Markso ir Engelso kapitalo čia nėra? Du kertiniai veikalai. Greta jų Karnegis, kuris čia pakankamai pagerbtas, Friedmano veikalas dar turės įrodyti savo vertę, nors premijų susižėrė. Apie Malcolmą net nežinau ką sakyt. Jis rašo ir kalba apie viską. Bet nežinau, ar knyga verta būtų visų laikų sąraše. Kitų nepažįstu. Bet už Markso ignoravimą tai kertu buku mediniu vėzdu, prikaltu surūdijusių vinių.

  • brain5ide, sutinku dėl Friedmano – dar jam reikės laiko, kad taptų ilgalaikis, kaip nurodo autorius. tačiau dėl markso ir engelso nesutinku – jie kritikavo kapitalizmą, o tai yra būtina sąlyga verslui. tuo tarpu adamas smitas šlovino laisvą rinką, todėl matyt čia ir pateko. beje, pačiam teko skaityti „kapitalą“?

  • Keletas pastabų, kalbant apie knygas – negalima versti autoriaus vardo ir pavardės. Tuo labiau versti knygos pavadinimo į tą, kurį pats/i sugalvoji. Taip yra klaidinami žmonės. Nerašysių visų knygų, bet tikrai yra tų, kurios yra išverstos savo nuožiūra, o iš tiesų yra oficialus lietuviškas vertimas, kuris nėra pavartojamas. Būtent dėl to yra klaidinami žmonės, norintys tas knygas susirasti lietuvių kalba. Jeigu jau rašote straipsnį, tai pasidomėkite prieš rašydami..

  • Keista, kad šiais laikais dar kažkas žavisi Marxo idėjomis. Tai buvo kvailys demagogas, kurio užvirtą košę srebiam iki šiol. Tfu ant jo ir ant jo pasekėjų.