Knygų apžvalgos

Geriausios 2012-ųjų metų verslo knygos

Keturios geriausios knygos iš biografijos, strategijos, rinkodaros ir inovacijų srities

Kiekvienais metais daugybė naujų verslo knygų pasiekia lentynas, tačiau tik nedaugelis jų pasiūlo išskirtinių įžvalgų ir vertės. Akademinis verslo leidinys „Business+Strategy“ nusprendė surasti pačias pačiausias 2012-ųjų metų verslo knygas, kurios nusipelnė būti perskaitytos kiekvieno (!) verslo lyderio.

Iš viso atrinktos vos keturios knygos iš keturių skirtingų sričių: biografinė knyga, strategija, rinkodara bei inovacijos. Nemeluosiu – esu perskaičiusi vos vieną knygą, t.y. iš rinkodaros srities. Tačiau esu įsitikinusi, jog verta pasitikėti gerą vardą pelnusio leidinio rekomendacijomis. Taigi, nieko nelaukime ir pradėkime!

[post_blocks]

Geriausia metų biografinė knyga

Džyno Edvardo Smito (Jean Edward Smith) parašyta knyga apie 34-ąjį JAV prezidentą „Eisenhaueris kare ir taikoje“ (angl. „Eisenhower in War and Peace“) šiemet tapo geriausia. Autorius yra politikos apžvalgininkas, istorikas bei politikos ekonomistas, prieš tai aprašęs Franklino Delano Ruzvelto bei Ulyso Granto (18-asis JAV prezidentas) gyvenimo istorijas.

Šią knygą galima skaityti kaip antrojo pasaulinio karo chronologiją, po kurios JAV tapo stipriausia šalimi ekonomine prasme. Kyla natūralus klausimas – kodėl knyga apie politiką nominuota geriausia verslo knyga? Visa paslaptis slypi Eisenhauerio asmenybėje ir lyderystėje, kurios principus gali taikyti ir verslo pasaulio atstovai. Turime iš ko pasimokyti!

Smitas perteikia Eisenhauerio portretą kaip ryžtingo ir susikaupusio žmogaus, kuris turėjo talentą manipuliuoti rašytomis ir nerašytomis taisyklėmis, biurokratija ir „socialiniais žemėlapiais“. Aštuoneris metus prezidento pareigas ėjęs Dvaitas Eisenhaueris buvo ne tik populiariausias šiuolaikinės istorijos JAV vadovas, tačiau taip pat ir efektyviausias.

Būtent Eisenhaueris sustabdė karą su Korėja, pažabojo infliaciją, subalansavo federalinį biudžetą, sumažino nedarbą inicijuodamas daugybę viešųjų darbų, tokių kaip magistralės statybos tarp valstijų. Žinoma, jis darė klaidų. Viena iš jų – centrinės žvalgybos valdybos išsiuntimas į Iraną, kurio atgarsiai juntami dar šiandien.

Būsimasis JAV prezidentas gimė 1890-iais metais, buvo trečiasis iš septynių sūnų. Neturėdamas pinigų stoti į koledžą, Eisenhaueris išsikovojo vietą į Vest Pointo universitetą. Paprastai į šį universitetą patekdavo politinių ryšių turinčių tėvų vaikai. Universitete Dvaitas pasižymėjo praktiniais futbolo įgūdžiais, o karyba susidomėjo vėliau.

Iki antrojo pasaulinio karo pradžios, Eisenhaueris kariuomenėje jau buvo tarnavęs 27-erius metus. Džordžas Maršalas pasirinko jį tuometiniu kariuomenės planavimo diviziono vadu, 1942-iais metais. Nors pats Eisenhaueris nebuvo stiprus strategas, tačiau mokėjo surasti konsensusą su kitais puikiai strategais, tad sudarė sąjungas su Franklinu Ruzveltu, Vinstonu Čurčiliu, Jozefu Stalinu ir kitais stipriais lyderiais.

[quote]Smitas perteikia Eisenhauerio portretą kaip ryžtingo ir susikaupusio žmogaus, kuris turėjo talentą manipuliuoti rašytomis ir nerašytomis taisyklėmis, biurokratija ir “socialiniais žemėlapiais”. Aštuoneris metus prezidento pareigas ėjęs Dvaitas Eisenhaueris buvo ne tik populiariausias šiuolaikinės istorijos JAV vadovas, tačiau taip pat ir efektyviausias.[/quote]

Džyno Smito veikale galima rasti daug sau naudingų pamokų iš Eisenhauerio gyvenimo ir karjeros. Vėliau, jau po prezidentavimo, jis įspėjo, kad JAV privalo „vengti tapti baime valdoma valstybe ir didžiuoti savo konfederacija“. Pasikliaudamas sąjungininkais, Dvaitas pakeitė pasaulį. Tai pamoka, kurią turime įsisavinti šiais iššūkių pilnais laikais.

Geriausia metų strategijos knyga

2005-iais metais iš 500 didžiausių pasaulio bendrovių, vos 44 buvo iš kylančių rinkų (angl. emerging markets). 2010-iais metais tokių bendrovių skaičius buvo jau 113, t.y. 2,5 karto daugiau. Dėl kokių priežasčių vos per penkerius metus taip stipriai pagausėjo šių bendrovių?

Į šį klausimą bando atsakyti trijų verslo akademikų – Amitavos Čatopadhiajo (Amitava Chattopadhyay), Rajevo Batros (Rajeev Batra) ir Aisegulo Ozsomero (Aysegul Ozsomer) – knyga „Naujų kylančių rinkų tarptautinės bendrovės: keturios strategijos, kaip sudrebinti rinką ir sukurti prekės ženklus“ (angl. „The New Emerging Market Multinationals: Four Strategies for Disrupting Markets and Building Brands“).

Autoriai koncentruojasi ties kylančių rinkų bendrovėmis (KRB), aiškinasi jų sėkmės priežastis. Šios KRB nebėra antraeilį vaidmenį tarptautinėje rinkoje vaidinantys verslo vienetai. Jos turi, kaip autoriai teigia, „ambiciją, viziją ir pasitikėjimą savimi, būdingą norinčioms tapti tarptautinėmis gigantėmis.“ Keletas tokių pavadinimų: Pietų Korėjos „LG Electronics“, Kinijos „Lenovo“, Indijos „Wipro“, Taivano „HTC“, Kinijos „Haier“, Turkijos „Arçelik“ bei kitos.

Knygoje išsklaidomas mitas, jog KRB suklestėjo tik dėl mažesnių gamybos sąnaudų galimybės bei turimų didžiulių resursų. Autoriai identifikavo keturias strategijas, kuriomis šios bendrovės prasimušė kelią į sėkmę. Dvi iš jų yra žinomos – lyderystė kaina, kai naudojamas kainų struktūros grandinėje pranašumas (didžiąja dalimi, galimybė mokėti daug mažesnį atlyginimą) bei žinių svertas, kai aptarnaujama vidaus rinka, puikiai pažįstant jos vartotojus.

Daug įdomesnė yra trečioji strategija, kuria siekiama įgyti konkretų inovacijų pranašumą ir tuo pat metu išvengti tiesioginės konkurencijos su stiprias pozicijas užimančiomis Vakarų bendrovėmis. Šios nišų kūrėjos identifikuoja specifinius vartotojų segmentus, dažnai smulkius, kur jie gali įtvirtinti pradines pozicijas, o vėliau stipriai plėtotis. Tarkim, Indijos bendrovė „Mahindra & Mahindra“ iš pradžių gamino nedidukus traktorius savo šalyje, o vėliau atrado žoliapjovių golfo laukams rinką ir užėmė pirmaujančias pozicijas JAV ir Australijos rinkose.

Ketvirtoji strategija – tarptautinio prekės ženklo kūrimas – reprezentuoja dramatiškai pasikeitusį požiūrį. Vos prieš kelis metus kylančios rinkos buvo žinomos kaip pigių prekių gamintojos. Šiandien, nemažas skaičius šių bendrovių kontroliuoja patrauklius prekės ženklus, gamina aukštos klasės produktus, tarkim, HTC, „Wipro“, „Natura Cosmeticos“, „Apollo Tyres“. Ši transformacija yra itin aktuali kylančioms rinkoms, kadangi vadovaujantis šia strategija galima uždirbti labai dideles pelno maržas (iki šiol tai buvo Vakarų bendrovių privilegija).

„Naujų kylančių rinkų tarptautinės bendrovės“ yra aktuali knyga, nes padeda suprasti pamatines logines prielaidas, kuriomis vadovaujasi į tarptautinę areną žengiančios bendrovės iš kylančių rinkų. O šios korporacijos veržiasi į visus sektorius: elektroniką, automobilių gamybą, paslaugų sektorių, farmaciją bei kitas. Taip pat knyga primena mums kertinius strategijos principus, padedančius identifikuoti, sukurti ir išlaikyti konkurencinį pranašumą rinkoje.

Žymos

Apie autorių

Lina Milkevičiūtė

1 komentaras

Komentuoti čia

  • Labas vakaras,
    Ar šiomis knygomis prekiauja bent vienas Lietuvos knygynas? Žinoma norėtųsi ir vertimo į lietuvių kalbą ;))

    Inga