Knygų apžvalgos

Geriausia 2013-ųjų metų biografinė knyga

Pristatome jums geriausią metų biografinę knygą apie inovatorių bei verslininką, Henrį Fordą. Trumpai apie VIncento Curcio knygą ir jos pagrindinį herojų.

Praeitais metais, remdamiesi verslo leidiniu „Business+Strategy“, pateikėme keturių geriausių 2012-ųjų metų verslo knygų pavadinimus. Šiemet, kiek pavėluotai, tačiau taip pat pristatome geriausias knygas. Tiesa, šįsyk iš pateiktų leidinio variantų atsirinkome Lietuvos skaitytojui aktualiausius veikalus.

Beje, tai bus keturių straipsnių ciklas, nes nusprendėme į kiekvieną knygą pažvelgti giliau. Knygos pasirinktos iš keturių sričių: metų biografinė knyga (šis straipsnis), metų strategijos knyga, metų rinkodaros knyga bei metų globalizacijos knyga. Tikimės, kad šis sąrašas jus sužavės, o aprašymas – įkvėps!

Efektyviausios pasaulio gamyklos sukūrimas

Buvęs „General Motors“ prezidentas Alfredas Sloanas vaizdavo Johną Raskobą kaip Didįjį Anti-Fordistą po to, kai Henris Fordas 1927-iais metais nutraukė „Model T“ gamybą ir sekančius metus perkūrė gamyklas „Model A“ automobiliui. Tokį įvykį fiksuoja biografinės knygos „Henris Fordas“ autorius, Vincentas Curcio.

Šis neplanuotas, ardomasis bei stulbinančiai brangus perėjimas tęsėsi ilgiau nei buvo planuota – daugiausia dėl paties Henrio Fordo persigalvojimų bei inžinerijos komandos mikrovadybos. Pasiruošimas gamybai užtruko dvejus metus. Palyginimui, 1929-iais metais „General Motors“ paruošė gamybą naująjam „Chevy“ automobilio modeliui vos per 6 mėnesius.

Toks nuosmukis buvo siejamas su asmeniniu Fordo moto: „Privalome žengti į priekį neturėdami faktų – išmoksime amato proceso metu“. Henris Fordas (1863-1947), rodės, mėgo netvarką, sąmoningai kūrė chaosą visuose bendrovės procesuose. Fordui taip nepatiko finansinių įrašų registravimas, jog jis panaikino finansų departamentą ir pasakė darbuotojams, jog šie gali pasiimti grynųjų tiesiai iš seifo (pats laikė milijoną dolerių grynais savo asmeniniame seife).

Ir vis dėlto, Fordas sukūrė efektyviausią pramoninę organizaciją pasaulyje, kurioje perteklinis judėjimas bei veikla buvo eliminuoti tam, kad „Model T“ būtų galima pardavinėti ne už 800 dolerių (kaip pirmaisiais gamybos metais), o už 260 dolerių. Tarp 1907-ųjų ir 1922-ųjų, Fordas padidino metinį gamybos pajėgumą nuo 8,2 tūkst. automobilių iki 2 mln. vienetų.

Jeigu įgudusiam amatininkui reikėjo savaitės rankų darbo, jog sukurtų automobilį, „Ford“ gamykla visa tai padarydavo per kelias valandas, dėka savojo surinkimo konvejerio. Bendrovė buvo lyderė kalbant apie efektyvų išteklių gamybai panaudojimą, atliekų eliminavimą bei perdirbimą. Modelis „Model A“ buvo gaminamas didžiausioje pasaulio gamykloje su pilnai įrengta infrastruktūra – pramoninis stebuklas, kurio vėliau pavydėjo tiek Stalinas, tiek Hitleris.

Prieštaringai vertinama dvilypė asmenybė

Autorius Vincentas Curcio, kuris taip pat parašė knygą „Chrysler: automobilių genijaus gyvenimas“ (2000 m.), ypatingą dėmesį skiria Fordo asmenybės prieštaravimams bei paradoksams, kurių buvo apstu.

Henris Fordas turėjo viziją, buvo įkvėpiantis, atviras, drąsus, racionalus, dosnus, išmintingas, sąžiningas ir pacifistas. Tuo pat metu jis buvo trumparegis, atsilikėlis, nelankstus, irzlus, pagiežingas, neracionalus, paranojiškas, priekabus ir karingas. Henris su savo šeima kontroliavo 100 proc. bendrovės akcijų – kontrolė, kuria neteko mėgautis net Rokfeleriui ar Kernedžiui.

„Ford“ įkūrėjas buvo didžiausias afroamerikiečių draugas versle (1926-iais metais jis įdarbino 10 tūkst. juodažodžių, kurių dalis vadovavo baltaodžiams), tačiau tuo pat metu buvo užkietėjęs antisemitistas. Jis pasamdydavo ir aukštindavo moteris, imigrantus ar negalią turinčius asmenis daug anksčiau negu tokią praktiką ėmė taikytis kitos pasaulio korporacijos.

Taip pat, darbuotojams mokėjo 5 dolerius per dieną, nors tuo metu rinkos vidurkis buvo vos 2,5 dolerio per dieną. Tuo pat metu jis įkūrė sociologijos departamentą, kurio tikslas buvo šnipinėti darbuotojų privatų gyvenimą. Henris nedelsiant atleisdavo tuos, kurie gerdavo, lošdavo ar apgaudinėdavo žmonas su kitomis. Taip pat, jis negailestingai atleisdavo vyresnio amžiaus žmones pakeisdamas juos jaunesniais ir prasčiau apmokamais darbuotojais.

Apie autorių

Theodore Kinni

Autorius yra vyriausiasis "Strategy+Business" knygų rubrikos redaktorius. Taip pat - tinklaraščio "ReadingWritingManagement.Blogspot.com" rašytojas.

1 komentaras

Komentuoti čia

  • jeje…a mi me emputa me1s que todo e1quel seudo-intelectual que se de9 a restepar, le encante perorar a los 4 vientos que Garceda Me1rquez es una basura…por favor! ya me este1 sonando a moda el decirlo, sed, para que te veas me1s ace1 y del todo sabihondo,y ser chairo y muy interesante, solo tienes que empezar tu platica con un „Garceda Marquez es una basura“…pf…todo es me1s cargante que lo que pueda decir Garceda Marquez en sus af1os de senectud….yo acepto que algunos libros de e9l no los soporto y otros me gustan, digo para eso tengo el libre albedredo que el Estado me otorga…pero que sean la autora del post tan „compalciente“ como para decidir „que no hay problema por que los chiquillos de secundaria lo lean“..eso si es para cagarse de la risa…muy grande y muy sabia, pues….las cosas que uno tiene que ver en esta vida…jajaatte. Gonzalo Garceda Me1rquez