Įmonės valdymas

Gamybos strategija

Apie pačią svarbiausią kiekvieno verslo funkciją - gamybą

Paprastai gamyba apibrėžiama kaip žaliavų arba atskirų komponentų transformavimo į galutinius produktus veikla. Gamybos valdymas yra bendrovės dalies, kur medžiagos paverčiamos galutiniais produktais, operacijų efektyvaus planavimo ir kontrolės procesas.

Ūkio šakos yra labai skirtingos, ir netgi tos pačios ūkio šakos bendrovės naudoja skirtingus organizacinius ir darbo metodus. Terminologija taip pat nėra pakankamai standartizuota, tačiau egzistuoja pagrindiniai principai, kuriuos galima naudoti ir pritaikyti įvairių tipų gamybai.

[post_blocks]

Šiame straipsnyje neišvengiamai teks atsisakyti smulkaus detalizavimo. Bus vartojami visuotinai priimti terminai, tačiau kai kurių sričių terminai vis dėlto įvairuoja, tad pasistengsime atsižvelgti į šiuos kitus terminus ir jų reikšmę.

Norint sužinoti, ar naujas produktas bus paklausus, atliekami rinkos tyrimai. Informacijai dėl prototipo ar modelio gauti reikalingi tolesni tyrimai. Tuomet projektuotojai parengia produkto specifikaciją, ją tobulina ir kruopščiai išbando prototipą.

Pagaminti bandomieji pavyzdžiai gali būti pateikiami naudoti vartotojams, kurie paprašomi informuoti bendrovę apie pastebėtus privalumus, o ypač – apie trūkumus. Ir tik atidžiai išanalizavus ir ištaisius produko trūkumus visu pajėgumu pradedama gamyba.

Gamybos strategija

Gamybos strategija numato investicinių sprendimų kryptis. Šiandien priimami sprendimai tampa ateities gamybos oepracijų gairėmis. Rengiant gamybos strategiją, būtina apsvarstyti šiuos dalykus:

  • Ar verta įdėti išteklius į gamybą, užuot dėjus į kitas verslo sritis?
  • Nuspręsti, kokių pajėgumų reikia sutartiems gamybos bei bendrovėms tikslams pasiekti ir kada reikėtų pradėti gamybą?
  • Apsispręsti dėl gamyklos vietos ir naudotinų technologijų.

Kai kurias reikalingas detales kartais ekonomiškiau pirkti iš subrangovų. Taip sutaupomi gamybiniai plotai, kuriuos galima naudoti kitai veiklai, pvz., tyrimams ir plėtrai.

Atsižvelgdami į ilgalaikių prognozių nepatikimumą, reikia labai rūpestingai apgalvoti gamybos apimtis. Jei orientuojamasi į maksimalią paklausą, sukuriami perviršiniai pajėgumai, kurie gali būti panaudoti arba nepanaudoti, o likutiniai pajėgumai yra neekonomiški.

[quote]Ūkio šakos yra labai skirtingos, ir netgi tos pačios ūkio šakos bendrovės naudoja skirtingus organizacinius ir darbo metodus. Terminologija taip pat nėra pakankamai standartizuota, tačiau egzistuoja pagrindiniai principai, kuriuos galima naudoti ir pritaikyti įvairių tipų gamybai.[/quote]

Jei sukuriami mažesni pajėgumai, o užsakymų padaugėja, juos tenkinti galima subrangovų arba importo pagalba. Kai kurios organizacijos kartais specialiai nesiplečia ilgam sukaupdamos užsakymų, pvz. 3-5 metams į priekį?

Apsiprendžiant dėl vietos reikia įvertinti kritinius veiksnius. Tradiciškai reikšmingi veiksniai yra žaliavų ir kvalifikuotos darbo jėgos prieinamumas, finansinės ir transportavimo galimybės. Tačiau šiandien jie nėra patys svarbiausi.

Dėl inovacijų ir naujų technologijų procesų gamyklos greitai pasensta, todėl, be socialinių, politinių ir ekonominių veiksnių, labiausiai reikėtų atsižvelgti į technologines prognozes.

Gamybos tipai

Prieš pradedant gamybą reikia parengti prognozes ir planus, o kokia konkrečiai procedūra bus naudojama, priklauso nuo daugelio dalykų, pvz., ar rengiamasi gaminti standartinius gaminius, ar gaminiai bus projektuojami pagal specialius klientų užsakymus.

Taigi būtina žinoti gamybos politiką, kuri lemia gamybos proceso pasirinkimą, reikalavimus įrangai, gamyklos vietą, sandėliavimo ir krovos darbų sistemas bei darbo jėgas pobūdį ir mokymo metodus. Gamybos politiką iš esmės lemia atliekamo darbo pobūdis. Toliau išvardysime svarbiausius veiksnius.

Apie autorių

Aleksandras Pometko