Sėkmingos įmonės

„Facebook“ istorija (II dalis)

Didžiausio pasaulyje socialinio tinklo plėtra ir neįtikėtinas augimas

Vadovavimas ir kultūra

Šono Parkerio ir kitų darbuotojų raginamas, Zukerbergas pradėjo elgtis kaip vadovas. Vidurvasarį pareiškė, kad neberašys programinės įrangos kodų. Zukerbergui reikėjo susitelkti ties svarbesniais reikalais. Vėliau jis pripažino: „Vadovavimas žmonėms ir buvimas generaliniu direktorius gerokai skiriasi nuo buvimo kambario draugu koledžo bendrabutyje“.

Pasinaudojęs savo draugo, „Washington Post“ kompanijos generalinio direktoriaus Dono Grehemo (Dan Graham) patarimu, jis ėmė svarstyti apie kompanijos struktūrą, kai 3-4 žmonės, turintys didžiausią akcijų dalį priima lemiamus įmonės sprendimus.

[post_blocks]

Tačiau svarbiausia „The Facebook“ kompanijoje buvo jos kolektyvinė kultūra. Ji priminė universiteto bendrabutį, kuriame visi vieningi ir atsidavę. Daug žmonių eidavo vakarieniauti į už kelių kilometrų esantį „McDonald’s“, kuri tapo neoficialia kompanijos susirinkimų sale.

„Mes čia visą laiką dirbdavome. Buvome geriausi draugai. Darbas niekada neatrodė kaip darbas. Dirbome per Kalėdas, savaitgaliais ir iki penktos ryto“ – pasakoja Ruči Sangvi, viena kompanijos darbuotojų. Ji pati tiek daug dirbdavo, kad vieną naktį važiuodama namo į San Franciską du kartus stojo šalikelėje nusnausti. Paskui persikraustė arčiau darbo vietos.

Beveik niekas nepasirodydavo darbe iki vidurdienio. Zukerbergas rodė pavyzdį. „Zukas ateidavo į darbą ir pamatęs, kad visos kėdės užimtos, atsiguldavo ant kilimėlio ir mojuodamas sandalais pradėdavo barškinti savo nešiojamo kompiuterio klaviatūrą“ – pasakojo Karelas Balunas (Karel Baloun), kompanijos inžinierius.

Produktyvumas atsirasdavo tik vakarop. „Red Bull“ gėrimo prisipumpavę programuotojai sutartinai barškindavo klaviatūras ir vienas su kitu susirašinėdavo internetinių pokalbių programa. Šeštąją dešimtį einanti Rid vis dažniau namuose prie kompiuterio užsisėdėdavo iki 3 ar 4 valandos ryto, aptarinėdama reikalus internete.

[quote align=“right“]“Mes čia visą laiką dirbdavome. Buvome geriausi draugai. Darbas niekada neatrodė kaip darbas. Dirbome per Kalėdas, savaitgaliais ir iki penktos ryto” – pasakoja Ruči Sangvi, viena kompanijos darbuotojų. Ji pati tiek daug dirbdavo, kad vieną naktį važiuodama namo į San Franciską du kartus stojo šalikelėje nusnausti. Paskui persikraustė arčiau darbo vietos.[/quote]

Pajamos – reklama

Nors Zukerbergas neteikė pirmenybės reklamai, tačiau vis tiek gana dažnai tekdavo su ja susidurti. Bet netgi gyvavimo pradžioje buvo aišku, kad reklama bus vienas iš pagrindinių (o pačioje pradžioje ir vienintelis) pajamų šaltinis.

Pardavimų komanda aktyviai ieškojo reklamos užsakovų, kurie mokėtų CPM (angl. cost per thousand views – mokėtina suma už tūkstantį peržiūrų) principu. Tokio principo tikslas yra ne tai, kad vartotojai spusteltų ant reklaminio laukelio, bet tai, kad tą reklamą pamatytų kuo daugiau žmonių.

Dar geriau, „The Facebook“ galėjo reklamos užsakovams garantuoti tikslinę auditoriją, t.y. pagal tai, kokią informaciją apie save vartotojas pateikia profilyje. Pagal tai, ką darėte, jie gali patalpinti tik vartotojui įdomią reklamą.

Toks vartotojų atrinkimo būdas yra nepaprastai daug žadantis. Užsakovams galima siūlyti kryptingai pateikinėti reklamą vartotojams pagal studentų grupes, priklausomai nuo gyvenamosios vietos, lyties, studijų programos, raktinių žodžių jų profiliuose, pagrindinių dalykų universitete, mėgstamiausių knygų, filmų ar muzikos ir pan.

Kompanijos viduje jaunieji novatoriai pradėjo suvokti, jog turi sukaupę unikalią duomenų bazę ir ją gali panaudoti įvairiais tikslais. Tikros tapatybės bei pateiktos individualios informacijos derinį galima panaudoti taip plačiai, kaip jokio kito portalo kūrėjai iki tol nė neįsivaizdavo.

Nepaisant milžiniško potencialo, didžioji dalis reklamos tuo metu tebebuvo bendro pobūdžio reklamjuostės. Feisbukas turėjo kontraktų su reklamos tinklalapiais, tačiau nė vienas nenešė didelio pelno. Tuo tarpu kompanija sparčiai eikvojo pinigus, kurios gavo iš „Accel“. Metų pabaigoje iš turėtų 12,7 mln. liko tik 5,7 mln. dolerių. „The Facebook“ dar neveikė kaip pelningas verslas.