Praeitoje dalyje žvelgėme į „Facebook“ portalo užuomazgas: iš ko ji sėmėsi idėjų, koks buvo jos lyderis Markas Zukerbergas, kaip svetainė plėtėsi už Harvardo universiteto ribų. Šis etapas buvo nepaprastai svarbus portalo ateičiai dar ir tuom, kad prie jo prisijungė kontroversiškasis „Napster“ įkūrėjas Šonas Parkeris.
Šioje dalyje daugiau aprašysime ne asmenybes, o verslo procesus. Paminėsime techninius rūpesčius, su kuriais kasdien kovojo „Facebook“ komanda, aptarsime naujas revoliucines funkcijas svetainės viduje, investicijų pritraukimą bei talentų medžioklę. Galiausiai, pabaigoje aptarsime portalo lyderių pamąstymus, kas iš tiesų yra „Facebook“.
[post_blocks]Techniniai rūpesčiai
Po truputį aiškėjo, kad „The Facebook“ tampa rimtu verslu. Zukerbergas žinojo, jog būtini labiau apgalvoti žingsniai, kad portalas tobulėtų techniškai ir plėtotųsi kaip verslas. Tą vasarą augimas netgi pradėjo atrodyti kiek bauginantis. Kiekvienas žinojo, kad prasidėsiantys naujieji mokslo metai atneš naujų paklausos šuolių.
Programinė įranga ir Thefacebook.com duomenų bazė veikė per serverius, įkurtus Santa Klaroje, už dvidešimties kilometrų nuo jų būstinės. Vaikinams reikėjo gana dažnai ten nuvežti naujos įrangos, sujungti laidus ir įdiegti reikiamas programas naujuose serveriuose. Tam darbui neretai pasisamdydavo ir draugus.
Kaskart atnaujindamas duomenų bazes ar perkonfigūruodamas serverių komplektus Zukerbergas stengdavosi darbą atlikti taip, kad paskui galėtų aprūpinti dešimteriopai daugiau vartotojų, nei tuo metu turėjo „The Facebook“ portalas. Šis besąlygiškas optimizmas pasitvirtino esąs pranašiškas.
Dvidešimtmetį kompanijos vadovą apsėdo manija tobulinti techninį portalo veikimą. Žinojo, kad tokiai komunikacijų paslaugai kaip jo svarbiausia tai, kaip viskas veikia. Jei vartotojams naršant portale tenka ilgai laukti, kol atsidarys naujas langas, tai neišvengiamai nieko gera nežada.
[quote align=“right“]Artėjant 2004-ųjų rudens semestrui, “The Facebook” atsidūrė ant rimtų išbandymų slenksčio. Per vasarą portalo vartotojų skaičius padvigubėjo nuo maždaug 100 tūkst. iki 200 tūkst. Tai reiškė ir gera (augimas visuomet yra gerai), ir bloga (serverių darbar gali “nulūžti”).[/quote]Buvo įdiegtas laikmatis, kuris tiksliai rodė, kiek laiko trukdavo, kol serveriai atidarydavo vieną ar kitą portalo langą. Svarbios atrodė netgi milisekundės. „Serveriai man reikalingi kaip maistas. Be maisto gal ir galėčiau pratempti kurį laiką, bet jei neturėsime pakankamai serverių, portalui – šakės“ – rėžė Markas Zukerbergas.
Naujos funkcijos
Artėjant 2004-ųjų rudens semestrui, „The Facebook“ atsidūrė ant rimtų išbandymų slenksčio. Per vasarą portalo vartotojų skaičius padvigubėjo nuo maždaug 100 tūkst. iki 200 tūkst. Tai reiškė ir gera (augimas visuomet yra gerai), ir bloga (serverių darbar gali „nulūžti“).
Tu metų rugsėjį Thefacebook.com pristatė dar dvi funkcijas, dėl kurių studentai portale praleisdavo dar daugiau laiko. Vartotojų profiliuose atsirado vadinamoji „siena“, ant kurios galėjo rašyti bet ką. Tai galėjo būti ir asmeninė žinutė, ir komentaras apie žmogų – savotiškas viešas elektroninis paštas.
Ši funkcija įjungė vartotojus į „transą“ tikrąja šio žodžio prasme. „Portalas tiesiog hipnotizavo. Tu negali sustoti šokinėti nuo vieno profilio prie kito ir peržiūrinėti informaciją“, – tvirtina Parkeris. Toks ir buvo „sienos“ tikslas: prikaustyti, kad vartotojai dar ilgiau neatsijungtų. Beveik iš karto ši funkcija tapo pati populiariausia.
Kita naujai sukurta funkcija – grupių kūrimas. Nuo tada kiekvienas vartotojas gali sukurti bet kokio pobūdžio grupę portale. Kiekviena grupė turėjo savo puslapį, panašiai kaip ir vartotojų profiliai, ir jame buvo siena, ant kurios galima komentuoti. Dabar feisbuke galima aptikti daug verslo organizacijų, turinčių savo grupę arba puslapį.
