Emocijų rinkodara – ar ši sąvoka jums girdėta? Ar kartais jūsų apsisprendimą įsigyti vienokį produktą nulemia emocijos? Ar gali būti taip, jog vienas produktas pripildo emocijų jūsų smegenyse, ko pasekoje jūs nusprendžiate įsigyti būtent šį produktą? Tiesą pasakius, emocijus vaidina milžinišką rolę ne tik pasąmoningai, bet ir sąmoningai galvojant apie prekės ženklus, produktus bei paslaugas.
Leiskite tai pakartoti. Emocijos iš tiesų daro įtaką mūsų sąmoningoms mintims. Pojūčiai sužadina emocijų išsiveržimą. Įdomu tai, kad vizualizacijos, kurios apsupa žodžius bei jų prasmes (kaip daina, nuotrauka ar logotipas) yra daug svarbiau už pačius žodžius bei jų prasmes. Būtent todėl prekės ženklai taip dažnai pasitelkia įvairius vaizdus, metaforas, mitus bei legendas – tam, kad sukeltų emocijas.
Vartotojiškoji psichologija (angl. consumer psychology) yra, palyginus, naujas mokslas, tačiau šimtus ir net tūkstančius metų, verslūs žmonės naudojosi vartotojų psichologija bei emocijomis tam, kad išpopuliarintų savo produktus. Emocinė rinkodara yra gebėjimas įtaigiai komunikuoti tam tikrą reikšmę taip pat pasikliaunant skirtingomis emocijų provokavimo technikomis.
Noro pavertimas poreikiu
Produktui, kurį reklamuojate, turi būti jaučiamas „poreikis turėti“, o ne „noras turėti“ iš vartotojų pusės. Yra labai svarbus skirtumas tarp „poreikio“ ir „noro“. Pirmasis yra atkaklesnis, t.y. kai potencialus vartotojas negali jo nepirkti, nes šis svarbus kaip oras. To pasekoje potencialūs klientai tampa priklausomi nuo tam tikros idėjos ar savybių, kurias ir siūlo jūsų gaminamas bei parduodamas produktas.
Baimė apibūdina emocinę reakciją, t.y. pavojų, stiprų troškimą ištrūkti iš tam tikros situacijos. Daugelis rinkodaros žinučių siunčia pavojaus signalą savo potencialiems klientams, jog jeigu šie neįsigys tam tikro produkto ar to produkto papildymo, tuomet bus prarastas konkurencinis pranašumas/reali žala/kita. Baimė yra puikus būdas, kaip vartotojų „norą“ paversti vartotojų „poreikiu“.
Sukurkite patikimumą
Produkto patikimumas susideda iš dviejų faktorių: 1) individo polinkis pasitikėti dabar; ir 2) individo lūkesčiai dėl patikimumo ateityje. Individo poreikis pasitikėti, plačiąja prasme, yra oportunizmo siekis. Jūsų produktas turi padidinti oksitocino kiekį jūsų potencialių vartotojų smegenyse. Tyrimai rodo, jog žmonės, kurie pasitiki tam tikrais prekės ženklais, rodo didesnę oksitocino kiekį smegenyse.
Kodėl kai kurie prekės ženklai, rodos, niekuomet nesuklesti? Dėl patikimumo stygiaus. Vartotojai turi užmegzti sklandžius ir patikimumu grįstus ryšius su prekės ženklu. Nepaisant patikimumo, vartotojai vis tiek nori realios vertės. Kai komunikuojate apie savo produktą, leiskite potencialiems vartotojams žinoti apie vertę, kurią jie gaus įsigyję produktą. Tai gali būti kaina, kokybė ar kas nors kita.
Priklausymo jausmas
Jeigu sukursite priklausymo tam tikrai bendruomenei jausmą, tai bus didžiulis emocinis motyvatorius veikiantis jūsų vartotojus. Pagalvokite apie visus tuos žmones, kurie didžiuojasi nešiodami tam tikro ženklo rūbus ir manydami, jog priklauso elitinei žmonių grupei. Vartotojai nori žinoti, jog jie yra dalis didesnės „šeimos“. Tokiu būdu jie jaučiasi adaptavęsi, t.y. saugūs. Tai – taip pat poreikis.
Aukščiau pateiktos kelios emocinės rinkodaros idėjos sėkmingai įgyvendinus gali duoti didžiulį efektą. Galiausiai, kodėl mes perkame? Mes perkame dėl emocinių poreikių įgyvendinimo, tad tapsite daug sėkmingesnis, jeigu nepagailėsite emocinio „prieskonio“ komunikuojant apie savo produktus ar paslaugas. Nustokite kurti eilinę rinkodaros strategiją – geriau sukurti emocinės rinkodaros strategiją!
