Buhalterija ir apskaita

Dvejybinės apskaitos gimimas

Luka Pačiolio veikalo įtaka šiuolaikinei apskaitai

Maždaug nuo XI iki XV a., kai amatai atsiskyrė nuo žemės ūkio ir intensyviai pradėjo plėtotis miestai, prekyba ir pinigų sistema, ūkinė apskaita pakito, t.y. pradėtas naudoti dvejybinis įrašas. Buvo vedamos ūkinės veiklos knygos, kuriose operacijos buvo registruojamos chronologiškai.

Pagrindinis apskaitos objektas buvo skolos. Sumokėjus skolą, įrašai apskaitos knygose buvo išbraukiami. Tačiau išbraukimas buvo nepatogus tais atvejais, kai skolos buvo grąžinamos dalimis. Todėl pradėta chronologiškai rašyti ne tik skolas, bet ir tikslią jų grąžinimo datą.

[post_blocks]

Atsirado atitinkamos formulės, pvz., nodi dare – jis turi mums duoti, diabre – jis privalo turėti, cia dato – jis davė mums. Asmenims, su kuriais dažnai buvo vykdomos įvairios operacijos, knygose buvo skiriami specialūs puslapiai. Iš pradžių įrašai buvo daromi juodraštiniame registre, rašomame atminčiai.

Renesansas – moderniosios apskaitos laikotarpis

Renesansas (XIV-XVI a.) daug kur pripažįstamas kaip moderniosios apskaitos laikotarpis. Čia prekyba ir komercija iškeliama į naują lygmenį ir aktyviai ieškoma geresnių pelno apskaičiavimo metodų. Iš čia ir atsirado poreikis efektyviai apskaitai.

Nors arabiški skaičiai Europoje buvo žinomi jau žymiai anksčiau, bet italai buvo pirmieji, kurie pradėjo juos naudoti finansinėje veikloje. Romėniški skaitmenys prarado savo svarbą. Buvo saugomi didelės apimties verslo užrašai, kuriuose sužymėti paskolų dydžiai.

Vystantis prekybai buvo pradėta vesti nauja apskaitos rūšis – dvejybinė apskaita. Vystantis prekybinei ir bankinei veiklai, susidarė prielaidos atsiskirti konkrečioms ūkinės apskaitos funkcijoms, pvz. kasininkas – tvarkyti kasos operacijų apskaitai.

Sparčiai tobulėjo apskaitos knygos ir jose daromų įrašų technika. Ypač plačiai buvo naudojamos įvairios knygos. Materialių ir piniginių vertybių pajamas pradėta rašyti vienuose knygos puslapiuose, o išlaidas – kituose. Apskaitos knygos skyrėsi pagal įrišimo būdą ir spalvą, pvz. Juodoji knyga, Baltasis pirmas sąsiuvinis ir pan.

Taigi, dėka chronologinio ūkinių operacijų registravimo ir skolos bei jos sugrąžinimo supriešinimo atsirado dvejybiniai įrašai. Ryškiausias dvejybinio įrašo pavyzdys aptiktas Genujos komunos apskaitos knygose, datuojamas 1340 m. Čia kiekvienas įrašas buvo koresponduojančių sąskaitų debeto ir kredito dalyse.

[quote]Dėka chronologinio ūkinių operacijų registravimo ir skolos bei jos sugrąžinimo supriešinimo atsirado dvejybiniai įrašai. Ryškiausias dvejybinio įrašo pavyzdys aptiktas Genujos komunos apskaitos knygose, datuojamas 1340 m. Čia kiekvienas įrašas buvo koresponduojančių sąskaitų debeto ir kredito dalyse.[/quote]

Luka Pačiolis ir „De Computis et Scripturis“

Luka Pačiolis buvo tikras Renesanso epochos žmogus su literatūros, meno, matematikos, verslo žiniomis. Jis netgi mokėjo skaityti, ką tuo metu mokėjo labai mažai žmonių. Jis gimė apie 1445 m. Toskanos mieste. Iš pradžių gyveno ir dirbo pas dailininkus, tačiau vėliau suprato, kad dailininkas iš jo bus ne koks.

Būdamas dailininku jis susipažino su Leonardu da Vinči. Baigus dailininko karjerą, jį paviliojo matematikos mokslas. Apie 1482 m. po pilnai baigto trečiojo matematinio veikalo, Pačiolis tapo pranciškonų vienuoliu. Jis keliavo per Italiją mokydamas matematikos ir 1486 m. baigė universitetą įgydamas aukštą laipsnį, prilyginamą šiuolaikiniam mokslo daktaro laipsniui.

Luko palankiai žiūrėjo į dvejybinės apskaitos atsiradimą. Prieš trisdešimt šešis metus Benedeto Kotrugli (Benedetto Cotrugli) savo veikale apie prekybą įdėjo nedidelį skyrelį apie dvejybinės apskaitos vedimo teigiamas savybes. Tačiau šis veikalas nebuvo išspausdintas ilgiau nei amžių.

Pačioliui buvo apie 50 metų amžiaus, kai 1494 m. jis sugrįžo į Veneciją išleisti penktos savo knygos „Summa de Arithmetica, Geometria, Proportioni et Proportionalita“ (liet. „Aritmetikos, geometrijos, mokymo apie proporcijas ir santykius suma“). Ji buvo parašyta kaip santrauka ir vedlys įgyti matematines žinias.

Apskaitai knygoje buvo skirtas vienas, iš penkių buvusių, nedidelis skyrius, pavadintas „Traktatas apie sąskaitas ir įrašus“ („De Computis et Scripturis“). Šį skyrių sudarė trisdešimt šeši trumpi skyreliai apie apskaitą. Ši veikalo dalis ypač domina apskaitos specialistus. Joje aprašyti apskaitos vedimo principai.

Renesanso žmogus siūlė apskaitininkams turėti tris knygas: Memorialą, Žurnalą ir Didžiąją knygą. Memorialas – tai knyga, į kurią pirklys surašo visas dideles ir smulkias operacijas chronologine tvarka. Kiekvienas įrašas privalėjo apibūdinti operacijos atlikėją, apskaitos objektą, įvykdymo laiką ir vietą.

Žurnale ūkinės operacijos turėjo būti ne tik registruojamos, bet ir grupuojamos pagal tam tikrus požymius. Didžiojoje knygoje kiekvienai sąskaitai buvo skiriamas atskiras lapas. Ji padėjo apibendrinti apskaitos duomenis ir apskaičiuoti likučius iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

[quote]Galbūt geriausias įrodymas, kad Luka darbas buvo vertinamas teigiamai, tai šio veikalo išleidimo laikas. Jis buvo atspausdintas 1494 metais lapkričio 10 dieną – tais pat metais kaip ir parašytas. Tik prieš ketvirtį amžiaus Gutenbergas buvo išradęs stakles, kurios buvo labai brangus įrenginys knygų spausdinimui.[/quote]

Veikalo svarba šiandien

Galbūt geriausias įrodymas, kad Luka darbas buvo vertinamas teigiamai, tai šio veikalo išleidimo laikas. Jis buvo atspausdintas 1494 metais lapkričio 10 dieną – tais pat metais kaip ir parašytas. Tik prieš ketvirtį amžiaus Gutenbergas buvo išradęs stakles, kurios buvo labai brangus įrenginys knygų spausdinimui.

Netrukus po to, kai „Summa“ buvo išleista, ji buvo išversta penkiomis kalbomis. Šis veikalas buvo išplatintas Olandijoje, Vokietijoje, Italijoje. Luka Pačiolio veikalo įtakoje „dvejybinės buhalterijos“ pagrindai kūrėsi Prancūzijoje ir Anglijoje.

Ypač reikėtų paminėti prancūzą Ž. Savari. Jis pirmasis įrodė būtinumą naudoti pagalbines knygas, skirti sintetinę ir analitinę apskaitą. Daug apskaitininkų rėmėsi L. Pačiolio parašyta knyga. Nuostabu tai, kad šioje knygoje aprašoma metodika mažai kuo pasikeitė iki šiol. Būtent todėl Pačiolis laikomas moderniosios apskaitos pradininku.

[source]Šis straipsnis yra verslo edukacijos portalo „Verslas.in“ nuosavybė, tad kopijuoti ar kitaip panaudoti straipsnyje esančią medžiagą – griežtai draudžiama.[/source]

Apie autorių

Monika Kartenytė

Rašyti komentarą

Komentuoti čia