Prieš pateikiant dešimt psichologinių triukų įtikinėjant kitus žmones turiu pabrėžti, jog nei vieno iš šių metodų negalime apibūdinti kaip amoralaus. Bet kas galintis pakenkti kitam žmogui, ypač šio savigarbai, į sąrašą neįtraukta. Yra būdų įgyti draugų bei paveikti kitus netampant šikniumi ir neverčiant kitų jaustis blogai.
Paprašykite, jog kas nors jums padarytų paslaugą
Sklando legendos, jog kai Bendžaminas Franklinas norėjo laimėti vieno žmogaus, kuriam jis nepatiko prielankumą, buvęs JAV politikas paprašė paskolinti jam retą knygą, už kurią vėliau maloniai padėkojo. Tas žmogus, kuris niekuomet nenorėjo turėti reikalų su Bendžaminu, vėliau tapo geru Franklino draugu. „Tas, kuris jums padarė paslaugą, bus labiau pasiruošęs padaryti dar vieną paslaugą už tą, kuris jaučiasi jums skolingas“, – kalbėjo Bendžaminas Franklinas.
Mokslininkai testavo tokią teoriją ir išsiaiškino, jog tie, kurių mokslininkai paprašė asmeninės paslaugos, vėliau buvo daug malonesni už tuos žmones, kurių paslaugos neprašė. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti nelogiška, tačiau praktikoje toks įtakos kitiems žmonėms būdas yra efektyvus. Jeigu kas nors padaro jums paslaugą, jie mano, kad jūs esate tas žmogus, kuriam verta daryti paslaugą – jie mano, kad turbūt jums patys labai patinka.
Iš pradžių paprašykite labai daug, vėliau – mažiau
Pirmą kartą apie šį metodą išgirdau „Lintel“ pardavimų mokymuose – mes jį vadinome japoniškuoju įtikinėjimo būdu. Iš pradžių jūs paprašote labai didelės paslaugos, į kurią, tikėtina, bus atsakyta neigiamai. Tarkim: „Paskolink man 2000 litų.“ Vėliau paprašykite daug mažesnės paslaugos – dalyko, kurio iš tiesų ir norėjote. Tarkim: „Na, gerai. Bet gal gali paskolinti bent jau 200 litų?“
Idėja ta, jog žmogus, kuris neigiamai atsakė į pirmąjį prašymą gali pasijusti blogai, nors tai ir nėra racionalu. Nepaisant to, kai jūsų prašomas dalykas yra smulkesnis, žmogus šįsyk jaus įsipareigojimą jums padėti. Mokslininkai ištyrė šį principą ir įsitikino jo veiksmingumu. Problema ta, jog daugelis žmonių bijo (iš dalies – gėda) paprašyti labai didelės paslaugos.
Kreipkitės į pašnekovą vardu
Knygos „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“ autorius Deilas Kernedžis tikėjo, jog nepaprastai svarbu kreiptis į pašnekovą vardu. Jis teigė, jog žmogui jo vardas yra pats maloniausias žodis, nepriklausomai nuo kalbos. Vardas yra pagrindinė identiteto dalis – išgirdus jį patvirtinama mūsų egzistencija. Tai, savo ruožtu, skatina jausti pozityvumą žmogui patvirtinusiam mūsų buvimą.
Labai panašiai, pašnekovo pareigybės naudojimas gali suteikti teigiamą efektą. Jeigu elgiatės kaip tam tikro tipo žmogus ir kas nors kreipiasi į jus atitinkamai, jūs užpildote dalinai esantį atotrūkį tarp tikrojo savęs ir pareigybės. Galima kreiptis į žmogų netgi tuo, kuo šis nėra – vėliau jis ims galvoti apie save atitinkamai. Tiesa, nereikia perlenkti, kadangi tai ganėtinai pasenęs ir šiek tiek banalus metodas.
Meilikavimas palengvins tikslo siekimą
Tai lyg ir savaime suprantamas dalykas, tačiau turiu jus įspėti dėl keleto dalykų. Pradedantiesiems svarbu suprasti, jog nenuoširdus meilikavimas bei kito žmogaus gyrimas gali padaryti daugiau žalos negu atnešti naudos. Mokslininkai studijavo pamatines žmogaus motyvacijas bei reakcijas į meilikavimą ir rado keletą svarbių dalykų, kurias norėčiau čia paminėti.
Jeigu glaustai, žmonės linkę ieškoti balanso ir visuomet organizuoti mintis bei jausmus tam tikru būdu. Jeigu giriate žmogų, turintį aukštą savigarbos lygį bei tai yra nuoširdu, jiems labiau patiksite – patvirtinsite tai, ką jie galvoja apie save. Tačiau jeigu giriate žmogų, turintį žemą savigarbos lygį, tikėtina, sulauksite priešingo efekto ir būsite mažiau mėgiamas. Tai, žinoma, nereiškia, jog galite žeminti žmogų, turinį žemą savigarbos lygį!
Imituokite savo pašnekovo elgseną
Imitavimą, dar žinomą kaip pamėgdžiojimą, kai kurie žmonės atlieka intuityviai. Turintys šį įgūdį dažnai vadinami chameleonais – jie siekia įsiskverbti į aplinką ir kopijuoti kitų žmonių elgseną, manieras ir net balso tonacijas. Tiesa, imituoti galima ir sąmoningai, ir tai puikus būdas paveikti kitus sau naudinga linkme.
Tyrėjai nagrinėjo mėgdžiojimo reiškinį ir pastebėjo, jog žmonės, kurie yra mėgdžiojami, jaučia didesnę simpatiją savo imituotojams. Dar įdomiau, pamėgdžiodami kitus, žmonės tampa malonesni bei sukalbamesni negu paprastai. Vėlgi, imituojant kitą žmogų mes leidžiame jam pasijausti vertinamu – mes jiems leidžiame pakelti savo savigarbą ir jausti didesnį pasitikėjimą savimi.
