Asmeninis tobulėjimas

Dešimt priežasčių neieškoti darbo

Darbo susiradimas gali būti blogiausias dalykas jūsų gyvenime

Vienintelį savo gyvenime samdomą darbą dirbau 1992-iais metais. Juokinga, kad daugelis žmonių pasiekę tam tikrą amžiaus ribą, tarkim, po studijų baigimo, atkakliai ieško darbo. Tačiau kaip ir daugelis dalykų, kuriuos daro minia, šis nėra pats išmintingiausias.

Tiesą pasakius, jei esate sąmoningas ir racionalus, darbo susiradimas gali būti blogiausias jums gyvenime nutikęs dalykas. Yra daug geresnių būdų pragyventi užuot pardavinėjus savo laiką darbdaviams. Žemiau pateikiu dešimt priežasčių, kodėl neverta ieškotis darbo.

[post_blocks]

Priežastis nr. 1: reguliarus atlyginimas – tik kvailiams

Susirasti darbą ir mainyti savo laiką į pinigus iš pradžių atrodo visai nebloga idėja. Tik viena problema. Tai kvaila! Tai pats kvailiausias būdas generuoti pajamas! Kodėl? Nes jūs gaunate pajamas tik tuomet, kai dirbate. Ar įžvelgiate problemą? O gal jums jau „praplovė“ smegenis, kad pinigus galima generuoti tik darbo vietoje?

Ar niekada nesusimąstėte, kad būtų gerai pinigus uždirbti ir tuo metu, kai nedirbate? Kas jums įdiegė nuostatą, jog pinigus galima užsidirbti tik esant darbo vietoje? Galbūt kitas darbuotojas, kuriam smegenys „praplautos“ jau seniai?

Ar gyvenimas nebūtų paprastesnis jei jums mokėtų netgi tada, kai miegate, valgote ar žaidžiate su savo vaikais? Užmokestis 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Jūsų augalai auga be jūsų pagalbos. Kodėl nepadarius to paties su savo sąskaita banke?

Kam rūpi, kiek valandų jūs dirbate? Vos keletas žmonių visame pasaulyje domisi, kiek laiko praleidžiate biure. Darbdaviams nerūpi jūsų laikas – jiems rūpi vertė, kurią jie gauna. Kiek laiko man užtrunka parašyti šį straipsnį? 3 valandas. O jeigu užtruktų 6 valandas, ar gaučiau dvigubai didesnį honorarą?

Žinoma, nereikėtų jaustis blogai jei jau kažkas „gręžia“ iš jūsų brangų laiką. Daugelis racionalių žmonių pradeda nuo to, tačiau ilgainiui šie supranta, jog mainyti laiką į pinigus yra neefektyvu ir kad yra geresnių būdų pasipelnyti. Ir iš tiesų, geresnių būdų yra.

Protingi žmonės kuria sistemas, kurie generuoja pajamas 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Tai gali būti nuosavas verslas, internetinio portalo sukūrimas, tapimas investuotoju ar pajamų generavimas iš kūrybinės veiklos. Sistema sukuria ilgalaikę vertę, iš kurios generuojamas ateities pelnas. Tuo tarpu visą savo laiką galite sutelkti naujiems pajamų šaltiniams kurti (esamai sistemai tobulinti ar naujai sistemai kurti).

[quote]Kam rūpi, kiek valandų jūs dirbate? Vos keletas žmonių visame pasaulyje domisi, kiek laiko praleidžiate biure. Darbdaviams nerūpi jūsų laikas – jiems rūpi vertė, kurią jie gauna. Kiek laiko man užtrunka parašyti šį straipsnį? 3 valandas. O jeigu užtruktų 6 valandas, ar gaučiau dvigubai didesnį honorarą?[/quote]

Žinoma, pradžioje teks investuoti nemažai laiko ir pastangų savo pajamų generavimo sistemai sukurti. Bet jums nebūtina išradinėti dviračio – pasinaudokite jau esamomis idėjomis, pritaikykite jas savoje rinkoje. Vos tik pradėsite, palaikymas nebereikalaus tiek daug laiko.

Priežastis nr. 2: ribota patirtis

Jums galbūt atrodo, jog darbą susirasti gerai vien dėl patirties. Jūs įgaunate patirties gyvendami, nepriklausomai nuo to – turite darbą ar ne. Darbas duoda patirties tik darbo srityje, o patirtis įgaunama už jos ribų, taigi naudos praktiškai nėra. Atsisėskite ir nieko nedarykite keliems metams, galėsite vadinti save patyrusiu medituotoju, filosofu ar politiku.

Problema ta, jog darbe jūs kartojate tuos pačius veiksmus daugybę kartų. Jūs nemažai išmokstate pradžioje, o vėliau sustojate. Tai verčia jus pražiopsoti galimybę įgyti naujos patirties, kuri būtų daug vertingesnė. Ir jei jūsų riboti įgūdžiai taps nebepaklausūs rinkoje, tuomet iš patirties visiškai jokios naudos. Paklauskite savęs, kiek jūsų patirtis bus verta po 20-30 metų? Ar jūsų darbo pareigos tuomet egzistuos?

Pagalvokite, kuri patirtis jums būtų naudingesnė: žinios, kaip atlikti konkretų darbą puikiai, t.y. toks, kuriame jūs mainytumėte savo laiką į pinigus, ar žinios, kaip generuoti didelius finansus, t.y. toks, kurio dėka nebereikėtų rūpintis darbu? Nežinau kaip jūs, bet aš mieliau pasirinkčiau antrąjį variantą. Manau, jog tai daug naudingiau.

Priežastis nr. 3: visą gyvenimą trunkanti priklausomybė

Darbo susiradimas yra, tarytum, įstojimas į žmonių domestikacijos programą. Joje jūs išmokstate, kaip būti geru gyvūnu savo šeimininkui. Apsižvalgykite ir įdėmiai įsižiūrėkite. Ką matote? Ar žmonės, esantys aplink darbe, yra tikrai laisvi žmonės? O gal jūs gyvenate narve, kuriame talpinami sąmoningumo neturintys gyvūnai?

Kai pradedate dirbti naujoje įmonėje, iš pradžių keletą savaičių praleidžiate mokymuose (tai ir yra domestikacijos programa). Jūsų vadovas apdovanoja jus už gerą elgesį, tačiau baudžia už blogą elgesį, t.y. netinkamai atliktą darbą. Ar jūsų viduje dar yra kibirkšties gyventi? Tuomet išsilaisvinkite iš gyvūnų narvo ir tapkite nepriklausomi.

Žymos

Apie autorių

Styvas Pavlina (svečias)

9 komentarai

Komentuoti čia

  • muilas toks new age’inis. panašu į žurnalo ‘Būrėja’ rašliavas. galėtumėt šiaip orientuotis į stipresnį turinį…

  • Straipsnis šaunus, visiška tiesa jame išdėstyta. Bet jeigu visi staiga taptų verslininkais, kas gi už mus nudirbtų visus darbus? :)
    Samdomų darbuotojų visada reikės ir visada jų bus, nes žmogus tingus ir baugštus sutvėrimas, tingi daug domėtis ir lavinti mąstymą verslo procesų suvokimui, bijo rizikuoti savo pinigais, investuodamas juos į verslą, nes nėra jokių garantijų… Bet kaip yra, taip yra gerai – mažesnė konkurencija, pigesnė darbo jėga, nesunku rasti darbuotojų. :)

  • Straipsnis apeliuoja tik į žmones, kurie nori dirbti sau, kurti savo verslą, bet to nedrįsta, tačiau parašytas labai pasipūtėliška maniera ir žeminant kitus žmones.
    Džiaukis, Styvai, jog yra darbuotojų, kurie dirba tavo sistemom, kurie make it happen, ir, anot tavęs, visi dirbantys ne sau – kvailiai. Negalima taip griežtai ir bendrai kalbėti apie žmones, o mokimas prisitaikyti prie situacijos, gal kokio ne tokio boso – yra menas bendrauti ir tik ugdo – išeiti iš situacijos – kaip tau naudinga, pakreipti vyksmą tavo norima linkme. Iš straipsnio atrodo, kad tau nelabai tai sekėsi, žodžiu, negalima vadinti visų kvailaisi ir vienodinti žmones – visi skirtingi, kiekvienam savo, o savo sistemų, vizijų ir misijų kūrimas ne visiems skirtas. Kažkas turi ir trūlikas vairuoti, tai good luck tobulinant savo rašinius ;)

  • Šie patarimai ar įžvalgos galioja toli gražu ne kiekvienam. Kiekvienoje visuomenėje daugybė žmonių, kuriems kažkas būtinai turi parodyti iš kurios krūvos plytas imti ir kus nunešus padėti. Ir dar būtina, kad kažkas prižiūrėtų, jog jis neprisigertų, laiku atsikeltų ir niekur nenuklystų pakeliui į darbą. Bet jei jūs ne iš tokiu – paskaityti tikrai verta.

  • Gryna teisybė, tik turtingiems žmonėms nenaudinga, kad ją žinotų ir suprastų.

  • Manau neteisinga visus apibendrinti ir akiplėšiškai drėbti – „kvailiai“. Taip galima pavadinti (bet ne tokia įžūlia forma) tik tuos, kurie NORI kažko daugiau, kurie nejaučia traukos įprastam darbui, tačiau VIS TIEK taip daro dėl kažkokio aplinkos spaudimo. Tada taip, tokiam žmogui reikia nuspręsti, kas svarbu gyvenime ir kaip to pasiekti, kokį kitą būdą rinktis.
    Bet yra žmonių (ir tokių reikia), kuriems malonu dirbti nuo 9 iki 17, gauti stabilų atlyginimą, grįžti namo, būti su šeima, turėti laisvus savaitgalius ir nesukti galvos dėl įmonės pajamų, išlaidų ir pelno mokesčio padidėjimo.
    Šis toks pats utopinis straipsnis kaip ir visi milijonierių pamokymai „aš sunkiai dirbau. Jei ir tu taip dirbsi – ir tu būsi milijonierius“. Ir įsivaizduokim visi tampa milijonieriais. Pratrūksta kanalizacijos vamzdis ir, man atrodo, vietinis Pertas/Fransiskas/Džekas, kvailelis, likęs „vargšas“ darbininkas santechnikas, neturėjęs tiek gudrumo verslo pasauliui, tampa pačiu svarbiausiu žmogumi mieste. Žinoma, fantazuoju, bet esmė ta pati. Negali visi būti darbdaviais, negali visis būti turtuoliais (čia kalbu apie perteklių, ne apie šiaip normalias gyvenimo sąlygas), verslininkais, investuotojais. Ir jie ne kvaili, o atvirkščiai. Jie suvokia savo talento/sugebėjimų ribotumą ir pasirenka nešokti velniai žino kur, kad neprisidarytų problemų. Jei visiškai nesiseka su skaičiais, tai akcijų birža nėra geras pasirinkimas. Straipsnis parašytas 2006 m. Įdomu, kiek laimingų, tų tikrai ne kvailių verslininkų išliko laimingais po 2008m.
    Apibendrinant: man nepatiko toks įžeidžiantis straipsio stilius. Neetiška vadinti kvailiais visus. Žmonės neturi vienodo talento ir vieno pašaukimo. Jei autorius verslinikas – sėkmės jam ir toliau. Bet jei aš būsiu tinkuotoja, ką kuris nepažįstamas žino, galbūt tai mane „veža“.

  • Kaip provincialiam verslui 100 proc už. Kepykla, siuvykla, programavimas. Tik visą gyvenimą ir kapstysies toliau nosies nematydamas, tenkindamasis menkutėmis žiniomis ir greičiausiai pajamomis. Aišku laisvė daug kainuoja. Tarptautinio, įdomaus, daug žinių duodančio verslo pats nepadarysi, nesukonkuruosi nei finansiškai nei žiniomis.

  • Aš manau, kad pinigai turi tik tiek reikšmės, kiek mes jiems jos suteikiame. Geriau aš dirbsiu/darysiu darbą, kuris man teiks malonumą, nei darysiu tai kas man generuoja neblogas pajamas, bet verčia kentėti, tarnauti … Trumpai tariant, žmogus bus laimingas tik tada kai darys, tai kas jam patinka, o pinigai galima sakyti „ateina savaime“.