Johnas Draperis. Jei dauguma hakerių galiausiai integruojasi į visuomenę, atidaro konsultacijos įmones ar tampa universitetų profesoriais, kai kurie nepasikeičia ir užbaigia savo dienas kalėjime ar tarp socialinių mažumų. Johnas Draperis yra vienas iš tokių žmonių. Šis žmogus puikiai perprato telefonų sistemas, sugebėjo prisiskambinti net prezidentui Ričardui Niksonui.
Vėliau, susidraugavęs su „Apple“ bendraįkūrėju Styvu Wozniaku parašė pirmąją dokumentų apdorojimo programinę įrangą, kurią galiausiai nupirko „Apple“ ir IBM. Tačiau dėl savo ekscentriško elgesio, jam sunkiai sekėsi uždirbti pinigus versle.
[quote]Apie hakerių kultūrąKaip ir daugumoje kultūrų, neturinčių pinigais grindžiamos ekonomikos, hakerijos varomoji jėga yra reputacija. Jūs stengiatės išspręsti įdomias problemas, bet apie jų įdomumą ir jūsų sprendimų gerumą spręsti tegali techniškai jums lygūs ar už jus gudresni. Hakerija yra kultūra, kurią antropologai vadina dovanų kultūra. Joje statusas įgyjamas ne dominuojant kitų atžvilgiu, ne dėl grožio, ne dėl to, kad turi kažką, ko norėtų kiti žmonės, o dėl to, kad kažkuo daliniesi. Daliniesi savo laiku, kūrybingumu ir įgūdžių rezultatais.[/quote]
Ilgainiui Johno Draperio draugai tapo vis sėkmingesniais (tarkim, Styvas Wozniakas), tad pastarieji bandė padėti Johnui. Tačiau jo elgsena yra visiškai asociali. 2007-iais metais vienas žiniasklaidos portalas pranešė, jog Draperis „visiškai aptriušęs, gyvena vieno kambario bute, beveik neturi dantų ir pragyvena iš draugų geranoriškumo“.
„The Masters of Deception“ (liet. apgaulės meistrai). Niujorke devintojo dešimtmečio pabaigoje įsikūrusi hakerių grupuotė įsilaužinėjo į įvairias vyriausybinių institucijų bei korporacijų kompiuterių sistemas. Nors MOD buvo itin aukštų gabumų, jie padarė klaidą įsiveldami į ginčą su kita hakerių grupuote „Legion of Doom“ (angl. pražūties legionas).
Konfliktas įsiliepsnojo po to, kai vienas LOD narys panaudojo žeminantį rasinį epitetą, apibūdinantį MOD narį. Taigi, grupuotės „įsivažiavo“ ir ėmė atakuoti bei persekioti viena kitą. LOD grupuotė pranešė korporacijoms, kurias atakavo MOD, apie juose esančias saugumo spragas. Taigi, korporacijos buvo pasiruošusios ir „laukė“ garsios hakerių grupuotės.
Galiausiai, penki MOD nariai buvo sučiupti, keturi iš jų nuteisti kalėti. Hakerių grupuotė išsiskyrė ir daugelis jų rado darbą IT bei saugumo įmonėse. Jų susikūrimo istorija bei veikla aprašyta daugelyje knygų.
Matthew Bevanas ir Richardas Pryceas. Kai kurie hakeriai vogia informaciją ar pinigus, kiti įsilaužia į sistemas arba jas sunaikina, tačiau labai retai kuriam beveik pavyksta sukelti karą. 1996-iais metais tuo JAV vyriausybė apkaltino Matthew Bevaną ir Richardą Pryceą. Britai buvo suimti už įsilaužimą į JAV kariuomenės sistemas.
Bevanui tuo metu buvo 21-eri metai (slapyvardis – „Kuji“), o Pryceui – vos 17 („Duomenų kaubojus“). Anot JAV vyriausybės raporto, pora dirbo keletą mėnesių, iš pradžių sukūrė elektroninį placdarmą Frisio oro pajėgų bazėje, Niujorke. Į ten esančius kompiuterius jie instaliavo slaptažodžių surinkimo programinę įrangą, kurių dėka Matthew ir Richardas galėjo įsilaužti į kitas vyriausybės IT sistemas. Tik po kurio laiko JAV pareigūnai aptiko „spragą“.
[quote]Ilgainiui hakerio Johno Draperio draugai tapo vis sėkmingesniais (tarkim, Styvas Wozniakas), tad pastarieji bandė padėti Johnui. Tačiau jo elgsena yra visiškai asociali. 2007-iais metais vienas žiniasklaidos portalas pranešė, jog Draperis „visiškai aptriušęs, gyvena vieno kambario bute, beveik neturi dantų ir pragyvena iš draugų geranoriškumo“.[/quote]Buvo paskelbtas ypatingas pavojus, kai per JAV vyriausybės kompiuterius bandyta įsilaužti į Pietų Korėjos IT sistemas. Tuo metu JAV ir Pietų Korėja karštai diskutavo dėl branduolinių ginklų programos. Dėl bandymo įsilaužti, Pietų Korėja galėjo tai interpretuoti kaip karo nuosprendį.
Jonathanas Jamesas. Dar būdamas 16-os metų Jonathanas jau buvo bendruomenėje pripažintas hakeris. Po kelių nesėkmingų įsilaužimų pabuvojo pataisos namuose. Apkaltintas tuo, jog įsilaužė į kompiuterių sistemas, priklausiusias NASA ir JAV gynybos departamentui. Jo įsilaužimai žalos nepadarė, tačiau jis pavogė informaciją, o pati sistema buvo laikinai „išjungta“ – atstatymas kainavo dešimtis tūkstančių dolerių.
Kai Jamesui buvo 18 metų, mirė jo mama, o jis pats pradėjo vartoti narkotikus – idealios „sąlygos“ tapti hakeriu. 2008-iais metais vyriausybė atliko reidą į hakerio namus, kai šis su savo kolegomis įsilaužinėjo į stambių verslų duomenų bazes ir vogė kreditinių kortelių informaciją (su ja buvo galima uždirbti milijonus dolerių). Po kelių savaičių, Jamesas nusižudė.
Albertas Gonzalezas. 2009-iais metais Albertas pripažintas kaltu dėl daugybės įsilaužimų į bendrovių kompiuterių sistemas. Jų tikslas buvo panašus į Jonathano Jameso. Grupelė, kurios lyderiu Gonzalezas buvo, pavogė 36 mln. kreditinių kortelių duomenis iš TJX (bendrovė, kuriai priklauso „TJ Maxx“ prekybos tinklai). Tiesa, 70 proc. kortelių buvo pasibaigusio galiojimo. Nepaisant to, bendrovė patyrė milžiniškų nuostolių – apie 170 mln. JAV dolerių.
Vienas įdomus faktas iš Gonzalezo karjeros: jis dirbo informatoriu slaptosioms tarnyboms teikdamas informaciją apie kreditinių kortelių vagis. Taigi, turimą kompetenciją bei įgūdžius jis nusprendė perkelti į kibernetinę erdvę ir taip asmeniškai pasipelnyti. Be reikalo, nes vėliau buvo nuteistas kalėjimo 20-iai metų.
[source]Visa verslo edukacijos portale “Verslas.in” esanti medžiaga priklauso MB “Verslas.in”, jeigu nenurodyta kitaip. Draudžiama ją platinti kitose žiniasklaidos priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose be išankstinio MB “Verslas.in” sutikimo. Cituojant būtina aiški nuoroda į “Verslas.in” kaip informacijos šaltinį.[/source]
