Asmeninis tobulėjimas

Dešimt dėsnių, padedančių išlaikyti valdžią

Kiekvienoje žinduolių grupėje visuomet vyksta kova dėl socialinio dominavimo ir viešpatavimo. Pateikiame dešimt auksinių taisyklių, kurių privalu laikytis.

Jei iššūkis metamas ne jėga, o protu, jūs privalote pajėgti pergudrauti pavaldinius

Babuinų vadas turi būti ne tik stiprus ir agresyvus, bet ir gudrus, protingas ir turėti greitą orientaciją. Akivaizdu, kad žmonių lyderiui tai dar svarbiau. Paveldimos lyderystės sistemose kvailas individas greitai nuverčiamas arba tampa tikrųjų lyderių atstovu ir pėstininku.

Šiandienos problemos tokios sudėtingos, kad šiuolaikinis lyderis priverstas apsisupti intelektualiais specialistais. Tačiau jis vis tiek negali išvengti būtinybės būti sumanus. Būtent jis turi priimti galutinius sprendimus ir juos priimti tiksliai ir aiškiai, be svyravimų. Tai tokia gyvybiškai svarbi lyderio savybė, kad svarbiau priimti tvirtą ir ryžtingą sprendimą nei teisingą.

Daugelis lyderių išliko nepaisant kartais pasitaikančių klaidingų sprendimų, kurie buvo priimti stilingai ir galingai, tačiau retas sugebėjo išlikti dėl svyruojančio neapsisprendimo. Taigi, auksinė lyderystės taisyklė, su kuria nemalonu sutikti šiais racionaliais laikais, yra tokia: iš tikrųjų svarbu ne tai, ką tu darai, o kaip tu tai darai.

Liūdna tiesa tokia, kad iki tam tikros ribos lyderis, kuris teisingai daro neteisingus dalykus, pasieks didesnės ištikimybės ir sėkmės nei tas, kuris neteisingai daro teisingus dalykus. Civilizacijos procesas nuolat dėl to kentėjo. Tikrai pasisekė tai visuomenei, kurios lyderis elgiasi teisingai ir tuo pat metu laikosi dešimties auksinių viešpatavimo taisyklių. Tačiau tokių visuomenių pasitaiko retai.

Atrodo, kad vienas iš mūsų visuomenės būklės didžiulio sudėtingumo prakeiksmų yra tas, kad tapo beveik neįmanoma svarbiais klausimais racionaliai priimti tikslių, aiškių sprendimų. Esama informacija yra tokia sudėtinga, tokia įvairi ir dažnai – tokia prieštaringa, kad bet koks protingas, racionalus sprendimas neišvengiamai susijęs su perdėtais svyravimais.

Didis lyderis negali pasidžiaugti mąslaus santūrumo prabanga „toliau nagrinėti faktus“, kuri taip būdinga didžiam akademikui. Jo, kaip dominuojančio gyvūno, vaidmens biologinė prigimtis verčia jį priimti staigius sprendimus arba prarasti reputaciją.

Pavojus akivaizdus: tokioje situacijoje didesnę tikimybę tapti didžiais lyderiais neišvengiamai įgyja gana nenormalūs asmenys, kurie, vedini kokio nors visa nustelbiančio fanatizmo, bus pasiruošę nekreipti dėmesio į gausybę prieštaringos informacijos, kurią jiems sviedžia visuomenė.

Vienintelis sprendimas yra rasti talentingą, racionalų, subalansuotą, giliai mąstantį protą, įsikūrusį kerinčioje, ryškioje, ryžtingoje, spalvingoje asmenybėje. Prieštaringa? Taip. Neįmanoma? Galbūt. Tačiau tai, kad pats visuomenės dydis, kuris visų pirma sukelia problemą, tiesiogine to žodžio prasme siūlo ir milijonus potencialių kandidatų, suteikia vilties prošvaistę.

Privalote nuslopinti tarp savo pavaldinių įsiliepsnojančius kivirčus

Jei babuinų lyderis pamato vykstant nevaldomą kivirčą, jis greičiausiai įsikiš ir kovą nuslopins, nors ji nekelia jokio tiesioginio pavojaus jam pačiam. Tai suteikia jam dar vieną galimybę pademonstruoti savo valdžią ir taip padeda palaikyti tvarką grupėje. Toks dominuojančio gyvūno kišimasis ypač dažnai būna nukreiptas prieš besikivirčijančius jauniklius ir padeda nuo mažų dienų jiems įskiepyti žinojimą, kad tarp jų yra galingas lyderis.

Kalbant apie žmonių lyderį, šio elgesio atitikmuo yra jo grupės kontrolė ir jos įstatymų administravimas. Toks ankstesnių ir mažesnių genčių valdymas veikė labai stipriai, tačiau, sunkėjant kitoms su lyderio statusu susijusioms naštoms, šiais laikais tokios pareigos vis dažniau perduodamos. Na, bet besikivirčijanti bendruomenė yra neefektyvi ir būtina išsaugoti tam tikrą kontrolės ir įtakos laipsnį.

Savo tiesioginius pavaldinius turite paskatinti leisdami jiems mėgautis aukšto rango teikiamais privalumais

Nors subdominuojantys babuinai yra pikčiausi lyderio konkurentai, iškilus išoriniam pavojui jie jam labai padeda. Be to, jei bus slopinami per stipriai, jie gali susivienyti ir lyderį nuversti. Todėl jiems suteikiamos privilegijos, kurių silpnesni grupės nariai gauti negali. Jie turi didesnę veiksmų laisvę ir jiems leidžiama būti arčiau dominuojančio gyvūno nei jaunesniems patinams.

Bet kuris šios taisyklės nesilaikantis žmonių vadas greitai patenka į bėdą. Palyginti su vadu babuinu, jam reikia daugiau pagalbos iš jo subdominuojančių pavaldinių ir kyla didesnis „rūmų sukilimo“ pavojus. Už jo nugaros gali vykti labai daug dalykų. Subdominuojančių individų skatinimo sistemai būtini puikūs sugebėjimai. Neteisingas paskatinimas gali suteikti per daug galios rimtam konkurentui.

Bėda ta, kad tikras lyderis negali turėti tikrų draugų. Tikra draugystė gali būti tik tarp maždaug tą patį statusą turinčių narių. Žinoma, tam tikra draugystė gali užsimegzti tarp dominuojančio gyvūno ir bet kurio lygmens pavaldinio, tačiau ją visuomet gadins rango skirtumas. Kad ir kokie geranoriški būtų tokią draugystę sukūrę partneriai, globėjiškumas ir pataikavimas neišvengiamai atslenka ir užtemdo santykius.

Būdamas pačiame socialinės piramidės viršuje, lyderis, iš tikrųjų, nuolat gyvena neturėdamas draugų, o jo vadinamieji draugai turbūt yra daug blogesni draugai, nei jam norėtųsi manyti. Kaip sakiau, malonėms dalinti reikia specialisto rankos.

Apie autorių

Desmond Morris

Žymus anglų zoologas, sociobiologas, daugiau nei 50 mokslinių straipsnių ir 7 knygų autorius, tame tarpe ir "Žmonių zoologijos sodas" ("Vagos leidykla", 2013 m.).