Technologijos verslui

Debesų kompiuterija – kas tai?

Pažintis su debesų kompiuterija (angl. cloud computing)

Kompiuterija nuo jos atsiradimo praėjusio amžiaus viduryje sparčiai plėtojosi ir keitėsi. Lėtus kompiuterius nuo grindų iki lubų pakeitė kišeninio dydžio mobilieji įrenginiai, beje daug greitesni ir talpesni. Techniškai galingos duomenų bazės, atvirojo kodo judėjimas, operacinių sistemų suklestėjimas ir begalė kitų svarbių dalykų.

Tačiau išties fundamentalūs pokyčiai įvyksta retai, tik kartą per dešimt ar daugiau metų. Įvykus jiems visi mes pradedame eiti skirtingu keliu. Žinoma, šių pokyčių praktiškai neįmanoma identifikuoti jiems besivystant. Net patys kūrėjai, pvz. interneto, niekada nebūtų pagalvoję apie savo kūrinį tokį, koks jis šiandien visiems įprastas.

[post_blocks]

Vis dėlto, vienas dalykas nesikeičia net kompiuterijoje, t.y. jos infrastruktūra. Ji vis dar brangi, nelanksti, nepatikima, sudėtinga. Net su geriausiomis kompiuterių infrastruktūromis nėra lengva kurti programinę įrangą ar didinti resursus.

Tačiau kompiuterijos vizija buvo kitokia: geriau, greičiau, pigiau. Tai daugiau nei politika, daugiau nei filosofija, tai tiesiog IT gyvenimo būdas, kuris turėtų veikti ir su kompiuterių infrastruktūra. Ji turėtų būti beveik nemokama, labai lanksti, savireguliuojanti ir veikti be menkiausių klaidų.

Prieš išsprendžiant šią problemą, visų pirma trumpam nusikelkime į kompiuterijos užuomazgas bei jos evoliuciją, kuri tęsiasi lig šiol. Būtent šis glaustas žvilgsnis į kompiuteriją padės mums išspręsti kompiuterių infrastruktūros problemą, labiau žinomą debesų kompiuterijos vardu.

Debesų kompiuterijos užuomazgos

Norėdami suprasti kaip kompiuterija artėjo link debesų, pamąstykime kur mes buvome, kur esame bei kaip ir kodėl čia patekome. Mes kompiuterijos istoriją skirstome į trys pagrindinius etapus.

Pirmas etapas

Pačioje pradžioje į kompiuteriją žiūrėta kaip į priemonę tam tikriems procesams versle autmatizuoti, kurie padidintų veiklos efektyvumą bei produktyvumą. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas organizacijai atskirai. Ir nors buvo nemažai galingų tinklų (akcijų biržos, vyriausybės), tačiau jie buvo labai apriboti ir specifiniai.

Toks buvo pirmasis kompiuterijos etapas, kai organizacijos ieškojo kaip ją pritaikyti viduje ir taip įgyti konkurencinį pranašumą. Neretai šios pirkdavo galingą kompiuterių infrastruktūrą: serverius, procesorius, centralizuotą duomenų bazę, tinklus ir pan.

Nepaisant tikrai nemažų galimybių pagerinti efektyvumą, įmones labai apribodavo turimi finansiniai ištekliai. Kai buvo ruošiamasi tobulinti turimą kompiuterinę infrastruktūrą, ne vienas klausdavo: „Kiek tai kainuos?“ Išgirdus atsakymą, iniciatyvos dažniausiai būdavo atsisakoma.

[quote align=“right“]Tačiau kompiuterijos vizija buvo kitokia: geriau, greičiau, pigiau. Tai daugiau nei politika, daugiau nei filosofija, tai tiesiog IT gyvenimo būdas, kuris turėtų veikti ir su kompiuterių infrastruktūra.[/quote]

Tai buvo beveik keturis dešimtmečius – nuo 1950-ųjų iki 1987 metų. Ir nereikia šio periodo nuvertinti. Išties daug įmonių automatizavo nemažai darbų, iš proceso išmesdama žmogaus darbą ir taip sutaupydama daug lėšų.

Antras etapas

Antrasis kompiuterijos etapas pagrinde susijęs su interneto augimu, daugybe suklestėjusių kompanijų bei „dot-com“ burbulu. Nors daugybė faktorių padėjo pereiti į šį etapą, patys svarbiausi yra paties interneto susikūrimas bei atsiradę patogūs, lengvai naudojami, vizualiai patrauklūs įrenginiai, kuriuos galėjo įsigyti beveik kiekvienas.

Aptarkime pirmąjį. Praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pradžioje interneto idėja ėmė dominuoti verslo bendruomenėje. Daugybė vadybos teoretikų prognozavo greitesnę komunikaciją ir neklydo. Ir nors vėliau daugelis nukentėjo nuo vadinamosios „dot-com“ krizės, tačiau tapo aišku, jog internetas „atėjo“ ilgam, o pasaulis – pasikeitė negrįžtamai.

Tuo tarpu įrenginių su grafine vartotojo sąsaja tik augo – iš pradžių tai buvo didžiulės kompiuterinės mašinos, o vėliau ir į kišenę telpantys mobilieji įrenginiai, antai „iPhone“ ar „Android“. Grafinė vartotojo sąsaja yra labai svarbi, nes be jos įrenginiai nebūtų išplitę masiškai, technologijose mažiau nusimanantiems žmonėms.

Tačiau pats svarbiausias veiksnys yra save „auginantis“ tinklas. Retas pagalvojame, bet internetas nėra ta vieta, kur informaciją įkelia interneto „savininkai“, jei tokie apskritai egzistuoja. Internetas yra sukurtas taip, jog juo besinaudojantys žmonės galėtų jį ir kurti. Kitaip tariant, internetas yra pasmerktas augti sparčiai, kaip niekas kitas.

Nors kompiuterių (galbūt šiuo atveju serverių) infrastruktūra tobulėjo, tačiau ji vis dar buvo brangi, per daug perkrauta, lėta bei nelanksti, ypač pradedantiesiems verslininkams. Nors kai kurios įmonės ir išgalėdavo įsigyti tokią įrangą, bet nemažai tekdavo sumokėti už jos konfigūravimą bei palaikymą.

Apie autorių

Linas Mitaitis

1 komentaras

Komentuoti čia