Darbuotojų mokymas yra viena sunkiausių užduočių, nes kiekviena situacija yra skirtinga. Kiekviena pamoka taip pat bus vis kitokia, nes skirsis darbo sudėtingumas ir mokinių mokymosi gabumai.
Žinoma, atsiras ir kitų problemų. Aptarkime dažniausiai pasitaikančias problemas ir jų sprendimų būdus.
1. Ribotas mokymo laikas
Vienas iš būdų mokyti turint mažai laiko – mokyti paprasto ir nesunkaus darbo. Bendrovėje „Toyota“ tokie darbai vadinami „naujokų darbais“, nes jie duodami naujai pasamdytiems ar laikiniems darbuotojams.
Be to, kai mokymo laikas ribotas, ypač svarbu pateikti tik pačius svarbiausius darbo reikalavimus. Mokiniai netaps profesionalais, tačiau jie galės atlikti skubius užsakymus.
2. Specialių įgūdžių ar meistriškumo poreikis
Dažnai tokie darbai vadinami „gudrybėmis“. Puikus būdas praktikos laikui sutrumpinti – reikiamus judesius ir veiksmus atlikti paėmus mokinio rankas.
Taikant šį metodą mokinys gali ne tik pamatyti, bet ir pajusti, kaip teisingai atlikti veiksmus, o informacija nusiunčiama tiesiai į smegenis. Deja, specialių metodų negalima nusakyti žodžiais, juos reikia išbandyti ir pajusti. Tai ir yra svarbiausia mokiniui.
Tikriname žinių ir darbo rezultatus
„Tas, kuris nesuklydo, greičiausiai neatrado nieko nauja“, – Samuelis Smailsas
Bendrovėje „Toyota“ viena pagrindinių visų vadovų pareigų – pavaldinių ugdymas. Vadovai suinteresuoti darbuotojų ugdymu. Jei jų pavaldiniai bus negabūs, tai turės įtakos ir vadovui.
Vienas svarbiausių etapų – įgytų žinių pritaikymas dirbant konkrečius darbus. Turi būti sukurta sistema, skirta naujiems įgūdžiams ir jų pritaikymui tikrinti.
[quote]Bendrovėje „Toyota“ viena pagrindinių visų vadovų pareigų – pavaldinių ugdymas. Vadovai suinteresuoti darbuotojų ugdymu. Jei jų pavaldiniai bus negabūs, tai turės įtakos ir vadovui.[/quote]Kuriant tokią sistemą labai svarbu, kad mokinys nesijaustų kontroliuojamas šimtu procentu – vadovas yra jo pagalbininkas, o ne kalėjimo prižiūrėtojas, todėl:
- Mokytojas privalo prisiimti atsakomybę už mokinį;
- Net jei mokinys jau „baigė kursą“, reikia ir toliau jam padėti;
- Nurodoma, kieno prašyti pagalbos;
- Skatinama klausti;
- Mokinys pats turi norėti būti „patikrintas“.
Kalbant su darbuotojais galima pateikti mokymosi žaisti golfą pavyzdį. Įsivaizduokite, kad jūs ir jūsų draugas susitikote aikštelėje žaisti prieš kitą komandą. Jūs mokate žaisti, jūsų draugas – ne.
Žinoma, išmokysite jį visų žaidimo taisyklių, paaiškinsite svarbiausius niuansus, duosite ir praktinių patarimų, bet ar tai reikš, kad jūsų draugas žais puikiai ir jūsų komanda laimės? Juk norėtumėte, kad dėl bendro tikslo jis nesibaimintų prieš kažkurį mušimą klausti jūsų nuomonės ar bandytų „pats vienas“ viską padaryti.
Taip yra ir su darbuotojais. Mokymas ir ugdymas reikalingas ne tik vadovui, bet ir pačiam darbuotojui. Turi būti matomas vienas – bendras — tikslas. Jūs esate komanda. O kiekviena komanda turi savo trenerį, kuris vertina žaidėjų pasiekimus, nurodo jų klaidas, ir duoda patarimų.
Sėkmės paslaptis
Svarbiausia „Toyotos“ sėkmės paslaptis – ugdant darbuotojus laikytis mokymo metodo, ugdyti naujus įgūdžius, tada vertinti rezultatus bei mokytis iš savo patirties.
Visi vadovai turi stengtis išmokyti darbuotojus visko, ką žino patys. Jie nuolat mokosi ir moko kitus. Taip kiekvienas lavina savo įgūdžius ir kaupia žinias. „Toyota“ tiki, kad investicija į darbuotojus atneš pelno, kuris bus didesnis už investuotas lėšas.
Niekada nebus jokių garantijų, kad viskas pavyks ir bus lengva, tačiau galiausiai tai užtikrins gerovę ateityje, net ir dabartiniu sunkiu metu. Ir reikėtų paieškoti tokių, kurie nenorėtų pakartoti tos sėkmės istorijos.
