Personalo valdymas

Darbuotojų ugdymas „Toyota“ metodu

Kaip darbuotojus ugdo viena garsiausių pasaulio bendrovių?

3. Meistro darbas

Šiuos darbus sudaro tam tikras skaičius skirtingų veiksmų, tačiau kiekviena situacija kažkuo skiriasi nuo kitų.

Meistro darbas turėtų būti valdomas labai lanksčios struktūros, t. y. organizacija turėtų būti labiau prisitaikanti, turėti mažiau taisyklių ir oficialių veiksmų, darbuotojui turi būti suteikta veiksmų laisvė.

Taisyklės ir standartai yra tik gairės, kuriomis meistras gali naudotis pasirinktinai.

4. Nesikartojantis darbas

Manoma, kad tokių darbų kiekvienoje įmonėje turi būti kuo daugiau. Dažniausiai juos atlieka skyrių vadovai. Šiems darbams atlikti reikalingi keli pagrindiniai įgūdžiai, kurių mokoma suteikiant oficialų profesinį išsilavinimą. Tačiau daug ką vadovai daro spontaniškai.

Tokių darbų gali išmokti žmonės, kurie tiesiog sugeba tai daryti. Šie žmonės privalo dirbti lanksčiai – jiems reikia daug laisvės, kad jie galėtų priimti sprendimus.

Dauguma žmonių nori turėti laisvės ir galimybę išreikšti save, net jei jie dirba ir pasikartojančius darbus. Jei pasiūlysite jiems standartizuoti darbą, jie prieštaraus – žmonės yra linkę manyti, kad yra unikalūs, dirba puikiai, o jų darbo metodai patys geriausi.

Jie mano, kad standartizavimas pavers juos robotais. Taigi, priėjome ir vieną svarbiausių žinių formulavimo bei ugdymo procesų – darbo standartizavimą.

Kai tik prakalbama apie darbo standartizavimo procesą, visada sulaukiama keleto panašių priekaištų: „Žmonės – ne robotai. Jei mes juos priversime dirbti taip, kaip ir visi kiti, jie bus nekūrybiški.“ Lengva suprasti, kodėl prieinama prie tokių išvadų.

Terminas „standartizuoti“ reiškia daryti tą patį. Tad daugelyje bendrovių darbo standartizavimas yra tikrai didelė problema – kaip įmanoma suderinti kūrybiškumą ir pokyčius, tuo pat metu išlaikant pastovumą?

Pirma, reikia nuspręsti, kur pastovumas yra reikalingiausias, o kur galimi tam tikri nukrypimai. Tą puikiausiai iliustruoja darbo instrukcijos, planai ar panašūs projektai. Niekada negalima atsakyti į klausimą, kokią įrangą naudoti – reikia bandyti. Visi vadovai nori vieno – kad itin įgudę darbuotojai dirbtų kuo efektyviau, veltui nešvaistydami laiko.

[quote]Dauguma žmonių nori turėti laisvės ir galimybę išreikšti save, net jei jie dirba ir pasikartojančius darbus. Jei pasiūlysite jiems standartizuoti darbą, jie prieštaraus – žmonės yra linkę manyti, kad yra unikalūs, dirba puikiai, o jų darbo metodai patys geriausi.[/quote]

Jei bendrovės „Toyota“ sensei (mokytojo) paklaustume, kaip reikia dirbti standartizuotą darbą, jis atsakytų: „Kaip priklauso.“ O kaip priklauso, galima nuspręsti tik turint patirties ar analitinių gebėjimų. Ir grįžtant prie pirmojo etapo – išsikeltų tikslus.

Deja, standartizuojant darbą pasitaiko ir papildomų problemų. Pavyzdžiui, analizuojant darbus ir skirstant veiksmus į dar smulkesnius, kiekvieną iš šių veiksmų atlikti nesudėtinga.

Tačiau sujungus šimtus ar tūkstančius tokių atskirų veiksmų, procesas tampa labai painus. Arba, atrodytų, atsitiktinius ir nestandartinius darbo veiksmus galima priskirti prie „neįmanomų standartizuoti“ sekcijos. Iš tiesų taip nėra.

Kiekvieną darbą galima standartizuoti, kuo smulkiau skirstant jo atlikimo etapus. Tokia yra nuolatinio tobulėjimo prielaida. „Toyota“ visada pasiekia geriausių rezultatų, nes šioje bendrovėje darbas analizuojamas labai smulkiai ir dedama daug pastangų, stengiantis išmokyti kiekvieną darbuotoją dirbti teisingai.

Žymos