Verslininkų sėkmės istorijos

Christiano Dioro biografija (I dalis)

Pirmoje dalyje apžvelgiame žymaus Prancūzijos dizainerio ankstyvuosius metus bei tai, kaip jis atrado savo pašaukimą - kurti drabužius.

Dienos ir naktys “Buivole ant stogo”

Christianui sostinė buvo tarsi nesibaigianti, atradimų kupina kelionė. Gimnazijoje jis siekė baigiamojo diplomo ir nors išoriškai atrodė taikus, mandagus, kiek lėtokas berniukas, viduje jis degė nekantrumu; karštligiškai, kone svaigstančia galva jis suvokė Paryžių esant jam po kojomis, o Pirmąjį pasaulinį karą nugrimzdus praeitin.

Sostinės gatvėse šurmuliavo šimtai žmonių, teatruose nebūtum radęs tuščios kėdės, kabaretai dirbo iki paryčių, o pinigai liejosi upėmis. Moterys plaukus kirposi trumpai, muzikantai buvo juodaodžiai, baleto trupės atkeliavo iš Rusijos, tapytojai užsiėmė abstrakcijomis ir visus analizavo psichoanalitikai.

Christianas Dioras su savo draugais iš bohemos mėgdavo lankytis bare, pavadinimu “Le Boeuf sur le Toir” (liet. “Buivolas ant stogo”). Jie spoksodavo į priešais jų akis vykstantį paradą. Ten lankėsi Picasso, Radiguetas, Cocteau, Honeggeris, Sauguetas, Satie, Bretonas, Derainas, Milhaudas, Fargue’as ir visi tų dienų avangardistai.

Nepaisant savo polinkio į meną, Dioras nesugebėjo numatyti tėvų reakcijos. Nė nenumanydami apie savo sūnaus dar vaikystėje pradėtą puoselėti kūrybinį talentą, jie negalėjo prognozuoti jo viduje gimstančių ambicijų. Jo pareiškimas sprogo tarsi bomba. Jis pasakojo: “Pasigirdo riksmai. Jokiomis aplinkybėmis man nebuvo leista įstoti į bohemos gretas!” Tėvai norėjo, kad Christianas taptų teisininku ar diplomatu.

Vis dėlto skaudžiausią smūgį Christianui sudavė vienareikšmiškas motinos atsisakymas palaikyti jo sumanymą. Dėl bendros jųdviejų meilės namams ir sodams jis ne tik tikėjosi jos paramos, bet netgi iš dalies laikė ją savo įkvėpėja. Jie puikiai sutarė. Tačiau Madeleine’a buvo neperkalbama. Dalykų, kurių mokėti vaizduojamojo meno akademijoje, ji nelaikė profesija.

Bičiuliai, atrandantys meno paslaptis

Christiano Dioro nepaliko kvapą gniaužiantis jausmas, kad jis atsidūrė pačiame veiksmo centre. Meno nuostatoms ir normoms buvo metami iššūkiai, jos buvo dažnai performuojamos, o jam teko galimybė iš arti stebėti diskusijų bei vietų debatų keliamus išmėginimus. Tuo metu Jeanas Cocteau mėgavosi karjeros aukštumomis, tad jaunimas sugūžėdavo į jo namus d’Anžu gatvėje tam, kad išvystų jį, tarsi jis būtų Karalius Saulė.

Kaip kompensaciją už paklusimą tėvo įsakymams stoti politikos mokslų fakultetą, Diorui buvo leista studijuoti muzikinę kompoziciją. Pianinu jis skambino dar nuo vaikystės Granvilyje ir dabar buvo pametęs galvą dėl naujosios “Šešeto” sukeltos bangos, kurią įkvėpė Stravinskis ir Satie. Vėliau Dioras sukūrė keletą pianinui skirtų kompozicijų.

Netrukus po to olandų kilmės bičiulis Robertas de Roosas, drauge su Dariusu Milhaudu studijavęs muziką, supažindino Diorą su Sauguetu. Šis į Paryžių buvo ką tik atvykęs iš Bordo, o Dioras surengė vakarą de Rooso garbei. Šviesos buvo išjungtos, o Sauguetas su Dioru paeiliui skambino savo kompozicijas. Taip buvo pakloti visą gyvenimą trukusių draugysčių pamatai. Grupelė buvo pavadinta “klubo” vardu.

“Klubo” nariai godžiai kimšdavo bandeles ir gerdavo kokteilius. Jo gretoms priklausė dailininkas Christianas Berardas, poetas ir tapytojas Maxas Jacobas, aktorius Marcelis Herrandas, rašytojas Rene Crebelis bei istorijas Pierre’as Gaxotte’as. Jie diskutavo apie teatrą, literatūrą ir tapybą, liežuvavo, mąstė, mėgdžiojo ir kitaip save linksmino.

Tikroji šios bičiulių grupės, kurią vienijo sentimentalizmo mene ir stilizavimo literatūroje atmetimas, istorija – bendra jų kelionė link meno karalystės paslapčių atskleidimo. Visi jie leidosi į kūrybinius ieškojimus. Visų jų kilmės istorijos skyrėse, tačiau dauguma buvo klasikinių tradicijų besilaikančių miesčionių šeimų atžalos. Metams bėgant šie pasisėdėjimai visiems atnešė naudos, tame tarpe ir Christianui Diorui.

Apie autorių

Marie France Pochna

Prabangos ekspertė ir kelių biografinių knygų apie prabangius prekės ženklus - tame tarpe ir "Dior" - autorė.