Įmonės valdymas

Biurokratinė organizacija

Biurokratijos privalumai, trūkumai ir garsių sociologų kritika

Biurokratine organizacija galima vadinti organizaciją, kuri sudaryta ilgalaikėms administracinėms užduotims atlikti, sistemiškai koordinuojant didelio asmenų skaičiaus darbą.

Lyderystės guru, Vorenas Benisas (Warren Bennis) biurokratinę sistemą vertina kaip socialinį išradimą, kuris pramonės revoliucijos metu buvo patobulintas ir pritaikytas verslo bendrovėms organizuoti ir vadovauti.

Dabar trumpai apibendrinsime kai kuriuos biurokratijos privalumus ir trūkumus.

Privalumai ir trūkumai

Štai keturi pagrindiniai biurokratinių organizacijų privalumai:

  • Nešališkas taisyklių taikymas.
  • Aiškiai apibrėžta valdžios sistema.
  • Darbo veiklos procedūrų sistema.
  • Darbo pasidalijimas grindžiamas funkcine specializacija.

Lygiai taip pat biurokratinė organizacija turi savų trūkumų:

  • Vaidmenų painiava ir konfliktai.
  • Griežtos taisyklės.
  • Nėra vietos asmenybei augti.
  • Prastas bendravimas ir daug neformalių organizacijų.
  • Lėtai perima naujas technologijas.

Vokiečių sociologo Makso Vėberio (Max Weber) biurokratizmo idėjos, gimusios analizuojant formalias biurokratines struktūras, susiformavo tuo metu (XX a. pradžioje), kai prie biurokratinio modelio artėjančios organizacijos buvo laikomos efektyviomis.

Jis niekada neanalizavo neveiksmingumo bruožų, vis dėlto jo idėjos kalbant šia tema yra labai reikšmingos.

Klasikinio biurokratizmo kritika

JAV sociologui Robertui Mertonui (1960 m.) susirūpinimą kėlė faktas, kad labiau besispecializuodami darbuotojai, kad ir kaip keistųsi aplinkybės, būna priversti daugiau dėmesio skirti priemonėms, o ne galutinei užduočiai pasiekti.

[quote]JAV sociologui Robertui Mertonui (1960 m.) susirūpinimą kėlė faktas, kad labiau besispecializuodami darbuotojai, kad ir kaip keistųsi aplinkybės, būna priversti daugiau dėmesio skirti priemonėms, o ne galutinei užduočiai pasiekti.[/quote]

Šie specialistai tikslus vertina kaip „tikslą dėl tikslo“, o ne kaip priemones platesniems organizacijos tikslams įgyvendinti.

Kitam JAV sociologui, Džeimsui Tompsonui (1961 m.) susirūpinimą kėlė labai konkurencinga biurokratijos vidais gyvenimo prigimtis, kai iš vadovų reikalaujama labai aukštų darbo standartų, todėl pavaldiniai gali turėti daugiau techninių įgūdžių už juos.

Atsiradusį nesaugumo jausmą vadovai neretai kompensuoja arogantišku ir šaltu elgesiu. Tompsono manymu, toks asmeninis nesaugumas yra biurokratinės struktūros dalis ir silpnina vadovų ir pavaldinių bendravimą.

Galiausiai savo kritiką išreiškė ir Alvinas Gouldneris (1955 m.). Šis amerikietis sociologas tyrinėjo bendrovę, kuri laikėsi neformalaus organizacijos stiliaus.  Diegiant formalesnį stilių, pokyčiai nepatiko darbuotojams, todėl sumažėjo darbo našumas. Organizacijos sėkmei ar nesėkmei svarbiausi veiksniai buvo darbo jėgos nuomonė ir jausmai.

Gouldnerio teigimu, taisyklių laikomasi tada, kai tiek vadovai, tiek ir darbuotojai sutaria dėl vertybių. Tokia reprezentacinė biurokratija taisykles laiko būtinomis savo pačios interesams. Ji skiriasi nuo baudomis pagrįstos biurokratijos, kai nė viena pusė nelinkusi nuolaidžiauti, tačiau nesilaikant taisyklių atsiranda pagrindas abiem pusėms imtis sankcijų.

Žymos

Apie autorių

Justas Vaitkevičius

1 komentaras

Komentuoti čia