Verslo augimui ir plėtrai reikalingos permainos. Deja, permainos ne visada vyksta palaipsniui. Vaikas nuo kūdikio iki suaugusio žmogaus neužauga tolydžiai, jis pereina įvairias vystymosi stadijas: kūdikystę, vaikystę, paauglystę ir t.t.
Bendrovės augdamos irgi turi išgyventi skirtingas stadijas. Kiekvieną stadiją nutraukia „krizė“. Šis žodis kilęs iš kiniečių kalbos, laisvas jo vertimas būtų „pavojinga galimybė“. L. E. Greineris, N. Čurčilis ir V. Liūvis išskyrė penkias būdingas bendrovių augimo stadijas (žr. iliustraciją žemiau).
[post_blocks]Šie garbūs strategijos teoretikai taip pat nurodė, kokie organizacijos struktūros, strategijos bei elgsenos pokyčiai yra būtini norint sėkmingai pereiti į kitą ciklo stadiją.
Nesugebėjimas atpažinti augimo ciklų ir stadijų ir valdyti įmones pereinamuoju laikotarpiu yra svarbiausia priežastis, kodėl daugumai savininkų valdomų įmonių nepavyksta pasiekti savo tikrojo potencialo, o tuo labiau – įgyvendinti steigėjų svajonių.
Iš pradžių nauja įmonė dažniausiai imasi aptarnauti bet kuriuos jau prieinamus vartotojus, veikia neformaliai, būna nedaug vadovaujama ir kontroliuojama.
Steigėjas, iš kurio paprastai kyla visos idėjos ir paskatos veikti, priima visus sprendimus ir išrašinėja čekius. Jis tampa pernelyg apkrautas administravimo darbais ir įmonės veiklos problemomis. Jeigu įmonę įsteigęs asmuo negali pakeisti organizacijos struktūros, toliau augdama bendrovė taps pažeidžiama. Grėsmingai artėja lyderio, autonomiškumo ir kontrolės krizės.
Laikui bėgant įmonės savininkas-vadovas įveikia šias krizes: susikoncentruoja į aiškų tikslą, suburia komandą, perduoda svarbiausias užduotis, vertina veiklos rezultatus, įdiegia kontrolės ir atskaitingumo sistemas, užtikrina, kad progresas siekiant tikslų būtų stebimas ir atlyginamas. Įmonė nuolat pasiekia gerų rezultatų.
[quote align=“right“]Kiekvienoje augimo stadijoje vadovauti įmonei reikia skirtingai. Vienose stadijose būtina stipri lyderystė, kitose geriau tik konsultuoti. Vienos stadijos reikalauja daugiau sistemų ir procedūrų, kitos – neformalaus darbuotojų bendradarbiavimo.[/quote]Kiekvienoje augimo stadijoje vadovauti įmonei reikia skirtingai. Vienose stadijose būtina stipri lyderystė, kitose geriau tik konsultuoti. Vienos stadijos reikalauja daugiau sistemų ir procedūrų, kitos – neformalaus darbuotojų bendradarbiavimo.
Deja, dauguma steigėjų savo augančias įmones mėgina tvarkyti taip pat kaip ir tada, kai jos buvo nedidelės. Jų įmonės tampa didelės, bet silpnos. Kad įmonė sėkmingai augtų, geriau ji būtų maža, bet stipri.
Tokie bendovių savininkai mano, kad augant įmonei iškylančias problemas galima išspręsti pasamdžius dar vieną pardavimo darbuotoją, keliais šimtais kvadratinių metrų išplėtus patalpas arba paėmus dar vieną nako paskolą. Toks požiūris panašus į teiginį, jog auginant vaiką nieko nėra svarbiau, kaip tik aprūpinti jį didesniais drabužiais.
