Asmeninis tobulėjimas

Bendravimas skaitmeniniame amžiuje

Trys svarbiausi bendravimo principai

1936 metais Deilas Karnegis savo skaitytojams padarė įdomų pareiškimą: „Bendrauti su žmonėmis yra bene didžiausia problema, su kuria jūs susiduriate.“

Nesvarbu, ką jūs darytumėte – užsiimtumėte prekės ženklo rinkodara, teisintumėtės savo žmonai ar girtumėte savo projektą investuotojams.

Ir jei pradžia nebus tinkama, tai labai lengvai galite pasiųsti ne tokią žinią, kokios reikėtų, galite įžeisti, galite apmaudžiai nepasiekti savo tikslo.

Bendravimas skaitmeniniame amžiuje

Žinios dabar perduodamos akimirksniu. Labai padaugėjo komunikavimo priemonių. Informacijos perdavimo tinklai nepaiso valstybių sienų, pramonės šakų ir ideologijų. Tačiau Karnegio patarimai dėl to nepaseno. Atvirkščiai – tapo dar aktualesni.

Gyvename beprecedenčiame savigalbos ir reklamavimosi amžiuje. „YouTube“ svetainėje tam tikri vaizdo įrašai išpopuliarėja per kelias savaites ir susilaukia visuotinio dėmesio, tokio, kokiam pasiekti anksčiau reikėdavo nertis iš kailio ne vienus metus ar dešimtmečius.

Dabar bendrauti ir sąveikauti su kitais tenka daug dažniau nei ankstesniais laikais, tai ir gebėjimai tą daryti duoda daugiau naudos nei anksčiau.

Kadangi gyvename tokiame amžiuje, kai garsenybės įtaką galima pasiskolinti kaip kokią paskolą iš banko, o žiniasklaidos dėmesį galima patraukti, pavyzdžiui, cypiančiais automobilio ratais, tai tuo svarbesnė tampa kokybiška komunikacija.

Nuo Karnegio laikų nepasikeitė tik vienas dalykas – tai, kad išliko aiškus skirtumas tarp skolintos įtakos (kurią sunku išlaikyti ilgesnį laiką) ir pelnytos, savo pastangomis įgytos įtakos (kuri pastovi ir nekintama). Karnegis buvo pelnytos įtakos meistras.

[quote author=“Gajus Kavasakis“]Skaitmeninis komunikavimas leidžia greičiau ir pigiau susisiekti su daugiau žmonių, bet kas iš to – nevykėlis ir liks nevykėliu.[/quote]

Duodamas interviu garsus knygų autorius Gajus Kavasakis aiškino: „Skaitmeninis komunikavimas leidžia greičiau ir pigiau susisiekti su daugiau žmonių, bet kas iš to – nevykėlis ir liks nevykėliu“.

Kokybė svarbiau už kiekybę

Reikėtų nepamiršti, kad šiandien santykių sėkmė matuojama ne žiniasklaidos matais – ne kuriais iš jų naudotis, ne tuo, kiek draugų, gerbėjų ar šalininkų kas nors sugebėjo įgyti. Ji matuojama prasmingumo matais.

Nuo prasmingumo priklauso ir kiekvienos žiniasklaidos priemonės efektyvumas. Kai jau galite pasiūlyti ką nors prasmingo, tada rinkitės tinkamiausią tam atvejui žiniasklaidos priemonę.

Tačiau jei tai priemonei teiksite pirmenybę nepaisydami prasmingumo, tai kils pavojus, kad tai, ką norėsite pasakyti, taps, Šekspyro „Makbeto“ žodžiais tariant, „bepročio papasakota istorija, tuščiais, nieko nereiškiančiais žodžiais“.

Atėjus socialinių tinklų laikams, kai visos tos trumposios žinutės ir panašūs dalykai tapo patogiomis priemonėmis bendrauti su draugais, šeimos nariais, kolegomis, tai sukėlė ir tuščių žodžių antplūdžio pavojų.

Tačiau tuščiais žodžiais gali tapti ne tik tos iki 140 raidžių dydžio trumposios žinutės: bet kuri žiniasklaidos priemonė, perduodanti prasmės neturinčias žinutes – televizijos reklaminiai pranešimai, klientų elektroniniai laiškai, nenuoširdūs sveikinimai gimtadienio proga, – nepasieks savo tikslo.

Kituose trijuose puslapiuose pateikiame tris svarbiausius patarimus, kuriuos reikia taikyti tiek skaitmeninėje, tiek realioje erdvėje. Tačiau mūsų pateikiami pavyzdžiai bus labiau susiję su naujais komunikacijos būdais.

Apie autorių

Justas Vaitkevičius

1 komentaras

Komentuoti čia