Asmeninis tobulėjimas

Aštuonios vadovo funkcijos

Geras vadovas atlieka aštuonias esmines užduotis

Puikus vadovas nebūtinai turi būti charizmatiškas, kaip dabar dažnai manoma. Tiesą pasakius, puikus vadovas kartais yra visiškas intravertas ir labai retai prataria nors žodį. Vadovai yra įvairūs, skiriasi jų asmenybės, požiūriai, vertybės, stiprybės bei silpnybės.

Tačiau yra aštuoni bendri šių vadovų bruožai, kuriuos ir išdėstyme šiame straipsnyje. Tiksliau tariant, puikūs vadovai atlieka aštuonias svarbias, galbūt net esmines funkcijas. Prastesni vadovai atlieka dalį jų, o patys prasčiausi – nei vienos.

Atlikti tai, kas svarbiausia

Pirmoji vadovo užduotis yra paklausti: „Kas turi būti atlikta svarbiausiai?“ Įsidėmėkite, jog vadovas neklausia savęs: „Ką noriu atlikti?“ Puikus vadovas žino, jog tėra priemonė organizacijos tikslams pasiekti, ne atvirkščiai. Nederėtų sutapatinti įmonės su savimi.

Tą puikiai suprato legendinis „General Electric“ vadovas Džekas Velšas. Kai perėmė kompanijos vairą 1980-iais, jis atsisakė agresyvios plėtros, nors būtų sulaukęs didžiulio populiarumo. Džekas paklausė savęs: „Kas turi būti atlikta svarbiausiai?“

Atsakymas buvo sudėtingas ir iš pradžių daug kam nesuprantamas – atsikratyti tų koncerno verslų, kurie, nepaisant generuojamo pelno, neužima pirmos ar antros vietos savo rinkose. Kitaip tariant, „General Electric“ susikoncentruos ties tomis veiklomis, kuriuose yra lyderiai.

Žinoma, atsakymas į klausimą „kas turi būti atlikta svarbiausiai?“ nėra toks paprastas ir dažniausiai apima ne vieną užduotį. Tačiau puikūs vadovai neskubina savęs atlikti visų užduočių. Jie nusistato prioritetus. Tikrai didelio verslo vadovai dažniausiai per dieną priima vos 1-2 sprendimus, tačiau jų įtaka yra milžiniška tiek kompanijai, tiek visuomenei.

[quote]Žinoma, atsakymas į klausimą „kas turi būti atlikta svarbiausiai?“ nėra toks paprastas ir dažniausiai apima ne vieną užduotį. Tačiau puikūs vadovai neskubina savęs atlikti visų užduočių. Jie nusistato prioritetus.[/quote]

Galiausiai priėmę reikiamus sprendimus jie nenustoja savęs klausti „o ką svarbiausia atlikti dabar?“ Grįžtant prie minėto pavyzdžio derėtų pridurti, jog Džekas Velšas kas penkerius metus paklausdavo savęs šio klausimo ir kiekvieną kartą į jį atsakydavo skirtingai. Pasirinkdavo užduotis, kurias galėtų atlikti geriausiai pagal turimus gebėjimus. Kitas užduotis – deleguodavo.

Elgtis teisingai organizacijos atžvilgiu

Antroji vadovo funkcija yra paklausti: „Kas yra teisinga organizacijos atžvilgiu?“ Jie neklausia savęs, kokių užduočių reikėtų imtis, kad pamaloninčiau akcininkus, darbuotojus ar netgi klientus.

Žinoma, puikus vadovas žino šių grupių įtaką organizacijai ir jam pačiam. Tačiau jis suvokia, jog tai, kas bus teisinga organizacijos atžvilgiu, bus vertinga ir su ja susijusiems asmenims. Ir atvirkščiai – jei priimami sprendimai trumpam padidins kažkurios grupės gerovę, tai ilgalaikėje perspektyvoje pakenks visai organizacijai, o per ją ir tai pačiai grupei.

Ši funkcija yra ypatingai svarbi šeimos valdomame versle. Tarkim, veiklos pradžioje „DuPont“ buvo šeimos verslas. Visi įkūrėjo palikuoniai įsitraukė į verslą, tačiau ne taip lengvai, kaip gali pasirodyti. Jų dalyvavimą veikloje turėjo patvirtinti visi valdybos nariai, ne šeimos nariai. Taip buvo teisinga organizacijos atžvilgiu.

Klausimas „kas yra teisinga organizacijos atžvilgiu?“ negarantuoja, jog visi sprendimai bus teisingi. Net ir patys geriausi vadovai klysta bei padaro žalos. Tačiau nesugebėjimas užduoti šio klausimo garantuoja nesėkmę.