Toks asmeninis ugdymas, kokį mes jį žinome, organizacijose atsirado 1992 metais išleistoje Džono Vitmoro (John Whitmore) knygoje apie asmeninį ugdymą „Coaching for Performance“. Joje buvo išsamiai paaiškinta vadovams, kaip jie turėtų ugdyti savo darbuotojus ir taip gerinti įmonių veiklos rezultatus.
Šiandien asmeninis ugdymas pirmiausia suprantamas kaip mokymosi ir tobulėjimo būdas. Vadovai, kurie taiko šį metodą savo veikloje, siekia panaudoti jį kaip pozityvią ir veiksmingą valdymo bei pokyčių skatinimo priemonę.
Kita asmeninio ugdymo samprata – vadovavimo stilius, leidžiantis kitaip pažvelgti į vadovų ir darbuotojų santykius. Toks stilius apjungia ne tik asmeninio ugdymo metodikas, kurias vadovai naudoja, tačiau ir puokštę naujų požiūrių bei nuostatų.
Asmeninis ugdymas vadovams greta vadybininko prievolių pridėjo mokytojo ir trenerio pareigas. Taip vadovų vaidmenys išsiplėtė – jei anksčiau dėmesys buvo sutelkiamas į kasdienes užduotis, tai dabar jis skiriamas komandų tobulėjimui.
Laikui bėgant, asmeninis ugdymas netgi tapo veiklos sritimi, kitaip tariant – profesija, kuriai atstovauja asmeninio ugdymo specialistai. Kaip savarankiška disciplina asmeninis ugdymas dėstomas pasaulio universitetų verslo mokyklose.
Vadovai, norintys tobulinti savo veiklą, siekia įgyti asmeninio ugdymo įgūdžių ir panaudoti juos darbuotojų efektyvumui didinti. Pažįstu nemažai vadovų, kurie šiai sričiai skiria ypač daug dėmesio – jie patys sistemingai praktikuoja asmeninį ugdymą.
Pastarąjį dešimtmetį asmeninis ugdymas sulaukė daug dėmesio iš mokslo visuomenės, besidominčios vadyba ir organizacijų elgsenos temomis. Tai tapo populiaria mokslinių tyrimų sritimi.
Asmeninio ugdymo apibrėžimas
Norėčiau pacituoti keletą asmeninio ugdymo apibrėžimų. Jie suformuluoti autorių, kurie savo tyrimais ir darbu daug prisidėjo, kad asmeninis ugdymas būtų suprantamas ir suteiktų naudą visiems, kas siekia tobulėti ir augti.
- Asmeninis ugdymas yra procesas, kuris įgalina kitus žmones (John Whitmore, 1997 m.)
- Asmeninis ugdymas – tai pagalba mokytis pačiam (Whitmore, 2002 m.)
- Asmeninio ugdymo metu jūs nenurodote, nenukreipiate ir neliepiate (Myles Downey, 2003 m.)
- Asmeninio ugdymo specialistas padeda klientams konstruktyviai mokytis ir siekia, kad jie efektyviai dirbtų ir mokėtų kurti savo asmeninį gyvenimą (Jenny Rogers, 2004 m.)
- Asmeninis ugdymas yra augimo veikla, orientuota į darbuotojų mokymąsi. Ji suteikia darbuotojams galių ir skatina juos prisiimti atsakomybę už savo tobulėjimą (James Hunt, Joseph Weintraub, 2010 m.)
Žmogaus augimas ir tobulėjimas yra daugelio jo asmeninių pokyčių visuma, skatinanti teigiamai keistis savo vidumi ir gerinti santykį su savimi bei išorine aplinka. Augimą organizacijoje galime suprasti ne tik kaip judėjimą karjeros laiptais, tačiau ir kaip nuolatinį gebėjimų, kompetencijų, įgūdžių ir veiklą įtakojančių nuostatų lavinimą.
[quote]Vadovai, norintys tobulinti savo veiklą, siekia įgyti asmeninio ugdymo įgūdžių ir panaudoti juos darbuotojų efektyvumui didinti. Pažįstu nemažai vadovų, kurie šiai sričiai skiria ypač daug dėmesio – jie patys sistemingai praktikuoja asmeninį ugdymą.[/quote]Asmeninio ugdymo, kaip mokymo būdo, ypatybė yra ta, kad jis nukreiptas į žmogų ir jo vidines galimybes. Asmeninis ugdymas skatindamas vidinius žmogaus pokyčius siekia šias galimybes išlaisvinti ir efektyviai panaudoti tiek darbe, tiek ir įprastame gyvenime. Žmogus yra nenušlifuotas deimantas.
Teigdamas, kad asmeninis ugdymas yra mokymosi ir tobulėjimo būdas, galvoje turiu tokį mokymąsi ir tobulėjimą, kuris leidžia žmogui pasinaudoti savo turima gerąja praktika, patirtimi bei stiprybėmis. Asmeninis ugdymas leidžia šiuos neišnaudotų galimybių aruodus paversti naujomis idėjomis ir veiksmais.
Esminės asmeninio ugdymo nuostatos
Toliau pateiksiu pagrindines asmeninio ugdymo nuostatas, kurios apibūdina asmeninio ugdymo specialistą (vadovą), ugdomąjį (darbuotoją) ir patį asmeninį ugdymą – juos jungiantį procesą. Kiekvienas vadovas ar asmeninio ugdymo specialistas, norėdamas taikyti asmeninį ugdymą, privalo atsižvelgti į šias nuostatas.
Žmogus yra kūrybinga ir potencialą turinti asmenybė. Asmeninio ugdymo specialistai vadovaujasi prielaida, kad kiekvienas žmogus turi gebėjimų ir galimybių šiuos gebėjimus pritaikyti praktiškai. Ši nuostata vadovui su darbuotojais leidžia kurti tvirtesnį, pasitikėjimu ir tarpusavio pagarba pagrįstą santykį, nes čia vadovas demonstruoja savo tikėjimą kitais. Toks santykis įgalina ugdomąjį jaustis tvirčiau ir pasitikėti savo jėgomis.
Asmeninis ugdymas yra tarpdisciplininė praktika. Asmeninis ugdymas daugiausia remiasi psichologijos, motyvacijos bei asmenybės augimo ir vystymosi mokslu – tai nėra atskira mokslo šaka. Norint asmeninio ugdymo metodą nuolat praktikuoti, reikia gilinti žinias tose srityse, kurių išmanymas padeda suprasti save ir kitus. Tai gali būti psichologija, emocinis intelektas, asmeninis efektyvumas ir kitos disciplinos.
Asmeninis ugdymas siekia motyvuoti ir paskatinti asmenį gerinti savo veiklą. Pagrindinis asmeninio ugdymo tikslas yra asmeninis žmogaus tobulėjimas tiek gyvenime, tiek darbinėje aplinkoje. Reikia lavinti žmogaus profesinių kompetencijų pokyčius, dėl kurių jis jaučiasi labiau savimi pasitikintis, motyvuotas ir darbingas. Geba praktiškai taikyti naujus įgūdžius, keičia savo elgesį ir gerina santykį su savo darbine aplinka.
