Asmeninis ugdymas ir konsultavimas
Kartais mes klaidingai manome, kad konsultavimas yra asmeninio ugdymo forma, arba atvirkščiai – kad ugdydami kitą žmogų jį konsultuojame. Todėl būtina atskirti konsultavimo ir asmeninio ugdymo sąvokas.
Konsultavimas yra sprendimų, patarimų ir receptų pateikimas, taip pat – mokymo forma, tačiau ji paremta tuo, kad konsultantas savo klientui pateikia paruoštus sprendimus ir atsako už jų kokybę.
Taikant asmeninį ugdymą už sprendimus ir mokymąsi atsakingas pats asmeninio ugdymo klientas. Asmeninio ugdymo specialistas atsakingas už tai, kad mokymosi procesas vyktų sklandžiai ir būtų pritaikytas konkrečiam asmeniui atsižvelgiant į jo poreikius.
Konsultanto produktas – sukurtas sprendimas, kurį jis pateikia klientui. Asmeninio ugdymo specialisto produktas – ryšys su klientu ir mokymosi procesas, kuriuo naudojasi klientas.
Už konsultacijos turinį atsakomybė tenka konsultantui, jis yra šio turinio kūrėjas ir šeimininkas. Asmeninio ugdymo specialistas yra mokymosi proceso šeimininkas, o turinį kuria pats klientas.
Nenutiks nieko bloga, jei asmeninio ugdymo pokalbio metu vadovas patars savo darbuotojui. Tą padaryti kartais būtina. Tačiau jei darbuotoją ugdysite vien tik patardami jam, konsultuodami, tuomet tai jau bus individuali konsultacija, o ne asmeninis ugdymas.
Kad darbuotojas žinotų, kas ir kaip daroma asmeninio ugdymo pokalbio metu, vadovai ar išoriniai šios srities specialistai turi aiškiai išdėstyti, kaip toks pokalbis vyksta, ir supažindinti su pagrindiniais asmeninio ugdymo principais.
[quote]Nenutiks nieko bloga, jei asmeninio ugdymo pokalbio metu vadovas patars savo darbuotojui. Tą padaryti kartais būtina. Tačiau jei darbuotoją ugdysite vien tik patardami jam, konsultuodami, tuomet tai jau bus individuali konsultacija, o ne asmeninis ugdymas.[/quote]Pasak garsaus mąstytojo ir vadybos mokslininko Edgaro Sheino, asmeninis ugdymas yra dalis daugelio galimų organizacijų vystymo priemonių. Anot mokslininko, asmeninis ugdymas retai kada taikomas kaip vienintelė ir atskira priemonė organizacijų ar atskirų jos narių gerinimui.
Pavyzdžiui, asmeninis ugdymas gali būti derinamas kartu su grupės darbo proceso konsultavimu, diskusijų moderavimu, mokymais ir kitais tobulėjimo būdais. Nors šias organizacijų tobulinimo priemones daugiausia taiko valdymo konsultantai, visa tai galioja ir vadovams.
Asmeninis ugdymas ir profesinė priežiūra
Asmeninis ugdymas – papildomas vadovo įrankis, padedantis jam atlikti savo funkcijas. Asmeninis ugdymas skirtas vadovo komandos tobulinimui, o ne jai prižiūrėti ar kontroliuoti. Kartais vadovai pateikia savo nurodymų ar paliepimų ir pavadina juos asmeniniu ugdymu.
Vėliau tai iškreipia aiškų supratimą, kas iš tikrųjų yra asmeninis ugdymas. Asmeninis ugdymas nepakeičia tradicinių vadovavimo būdų. Asmeninis ugdymas dažniausiai yra derinamas su kitais vadovavimo būdais.
Kartais vadovai deklaruoja, kad jie vadovauja taikydami asmeninio ugdymo metodus. Tačiau vadovauti taikant asmeninį ugdymą visų pirma reiškia vesti reguliarius asmeninio ugdymo pokalbius su darbuotojais. Maža to, tokie pokalbiai turi būti paremti abipuse pagarba ir pasitikėjimu.
Profesinė priežiūra numato darbuotojo tobulėjimo kryptį ir neretai šią kryptį formuoja ne pats darbuotojas, o jo vadovas ar organizacija. Taikydamas profesinę priežiūrą vadovas rūpinasi, kad darbuotojas turėtų žinių ir kompetencijų, kurių visų pirma reikia darbui atlikti. Asmeninis ugdymas peržengia šias ribas ir siekia, kad žmogus, panaudojęs savo potencialą, dirbtų efektyviau.
Profesinė priežiūra turi aiškų ir konkretų turinį, o asmeninio ugdymo atveju turinį formuoja pats darbuotojas. Pavyzdžiui, profesinė priežiūra numato, kokias mokymo programas darbuotojas turi išmokti taikyti. Tokių programų turinį sudaro ar užsako organizacija. Asmeninio ugdymo meto tobulėjimo siekius kelia pats darbuotojas ir jis pats atsakingas už jų turinį bei įgyvendinimą.
Vadovas, kaip darbuotojo profesinės veiklos stebėtojas, gali jam liepti ar nurodyti tobulėti vienoje ar kitoje srityje – tai ir bus vadinama profesine priežiūra. Jei vadovas klausia darbuotojo: „Kokius tobulėjimo siekius sau keli?“, tai jau turėtų būti suprantama kaip asmeninio ugdymo principų taikymas profesinės priežiūros metu.
Profesinės priežiūros rezultatai dažniausiai pateikiami organizacijai – vertinamos darbuotojo kompetencijos, jis laiko tam tikrus kvalifikacinius egzaminus ar kt. Kadangi asmeninio ugdymo turinys yra jautresnio pobūdžio, jis kitiems paprastai neatskleidžiamas.
Asmeninis ugdymas nėra kokie nors slapti vadovo ir darbuotojo susitikimai. Atvirkščiai, vadovas turi kitiems aiškiai parodyti, kad jis naudoja asmeninį ugdymą ir taip papildo tiek profesinę darbuotojo priežiūrą, tiek kitas savo funkcijas – darbą su komanda, procesų kontrolę ir kt.
