Paskata gerai atlikti darbą paprastai atsiranda tuomet, kai žmonės siekia asmeninių tikslų ir kai jų pastangas (meškerės valo susukimas į ritę, aritmetikos uždavinių sprendimas ir pan.) galima įvertinti individualiai. Šios situacijos panašios į tas, su kuriomis susiduriame darbe, tačiau yra skirtumų.
Organizacija yra dviejų ar daugiau žmonių pastangos siekiant bendro tikslo, o tai reiškia, kad individualias pastangas įvertinti tampa sudėtingiau. Tokios veiklos pavyzdys – komandinis virvės traukimas. Arba – organizuotas lėšų rinkimas, kai gautos pajamos panaudojamos klasės išvykai apmokėti.
[quote]
Kas yra socialinis dykinėjimas (angl. social loafing)?
Polinkis mažiau stengtis, kai visi suvienija savo pastangas siekdami bendro tikslo, nei tada, kai pastangos vertinamos individualiai.[/quote]
Ar atliekant bendras užduotis – kai grupės rezultatas priklauso nuo individualių pastangų – komandos dvasia didina produktyvumą? Ar mūrininkai kloja plytas sparčiau dirbdami komandoje, ar pavieniui? Atsakyti į šiuos klausimus padės imitacinis eksperimentas.
Daug rankų – mažas rezultatas
Beveik prieš šimtmetį prancūzų inžinierius Maxas Ringelmannas pastebėjo, kad kolektyvinės virvę traukiančių žmonių pastangos prilygsta vos pusei asmeninių pastangų sumos. Tai prieštarauja prielaidai, kad „vienybėje – galybė“ ir perša išvadą, jog grupinis užduočių atlikimas mažina asmeninį suinteresuotumą ir darbo produktyvumą.
O gal blogus rezultatus nulėmė darbo koordinavimo trūkumai? Gal traukdami virvę žmonės darė traukimo krypties ir laiko paklaidas? Masačiusetso universiteto mokslininkų grupė išmoningai pašalino šią problemą, priversdami eksperimento dalyvius galvoti, kad virvę traukia ir kiti, nors iš tiesų jie traukė vieni. Štai kaip viskas vyko.
Eksperimento dalyviams buvo užrišamos akys, paskiriama pirmoji pozicija ir liepiama iš visų jėgų traukti. Žinodami, kad traukia vieni, jie traukdavo 18 procentų smarkiau nei tada, kai manydavo, kad kartu su jais traukia du-penki jiems už nugaros stovintys žmonės.
Įdomu tai, kad tie, kurie virvę traukia su grupele kitų žmonių, nelaiko savęs dykinėtojais. Panašiai nutinka, kai studentai vykdo grupinius projektus, už kuriuos vertinami bendrai. Williamsas teigia, kad visi pripažįsta, jog tokiais atvejais atsipalaiduojama, tačiau nė vienas nesutinka, kad atsipalaiduoja būtent jis.
[quote]
Kas yra tranas? (angl. free rider)
Žmogus, gaunantis naudos iš grupės, tačiau mažai duodantis jai.[/quote]
Politologas Johnas Sweeney šį reiškinį stebėjo atlikdamas eksperimentą Teksaso universitete. Studentai energingai mynė dviračio treniruoklio pedalus (matuojant jų pagaminamą elektros energiją), kai žinojo, jog yra asmeniškai stebimi, o ne tada, kai manė, kad jų rezultatas sumuojamas kartu su kitų eksperimento dalyvių rezultatais. Būdami grupėjė, žmonės susigundydavo tapti tranais ir pasinaudoti grupės pastangomis.
Būnant grupėje (traukiant virvę, minant treniruoklio pedalus) rūpestis dėl įvertinimo sumažėdavo. Kai žmonės neturi atsiskaityti asmeniškai ir negali įvertinti savo pastangų, atsakomybė ištirpsta tarp visų grupės narių. Ir priešingai, atsidūrę dėmesio centre, žmonės sąmoningai stebi savo elgesį.
Vienas iš būdų sužadinti suinteresuotumą – padaryti taip, kad būtų galima pamatuoti kiekvieno asmeninį indėlį. Kai kurie futbolo treneriai tai daro filmuodami ir vertindami kiekvieną žaidėją. Ir grupėje, ir pavieniui žmonės stengiasi labiau, kai galima įvertinti kiekvieno jų pastangas.
Socialinis dykinėjimas kasdieniame gyvenime
Kaip plačiai paplitęs socialinis dykinėjimas? Laboratorijoje šis reiškinys pastebimas ne tik tada, kai žmonės tempia virvę ar mina dviratį, bet ir kai pumpuoja vandenį ar orą, vertina eilėraščius ar straipsnius, kuria idėjas, spausdina ar stebi signalus. Ar galima šiuos rezultatus apibendrinti ir pritaikyti keliant darbuotojų darbo produktyvumą?
Nedidelio eksperimento metu buvo pastebėta, kad prie konvejerio dirbantys darbininkai pagamino 16 procentų daugiau gaminių, kai buvo vertinamas kiekvieno asmeninis indėlis, nors jie žinojo, kad tai neturės įtakos užmokesčiui. Pagalvokite: agurkų konservų fabrike svarbiausias darbas yra nuo konvejerio juostos paimti tinkamo dydžio agurko puselę ir įdėti ją į stiklainį. Deja, darbininkams kyla pagunda dėti bet kokio dydžio puselę.
