Technologijos verslui

Apie robotus retro stiliumi

Paremta 35-erių metų senumo knygele "Molodaja gvardija"

„Kapitalizmo sąlygomis techninė pažanga – privatus firmų reikalas. Firmos gerovė, pats jos egzistavimas daug priklauso nuo to, ar ji sugebės nuslėpti nuo konkurentų, kokią techniką ketina sukurti ateityje“ – I. Artobolevskis, iš knygos „Susipažinkime – robotai“, 1977 m.

Paklausite manęs – kam cituoju 35-erių metų senumo knygos žodžius, kuriuose apie techniką niekas nieko nenutuokė? Įdomu! O be to – vertinga! Atsiverčiau šią į lietuvių kalbą išverstą knygelę „Molodaja gvardija“ ir, nepaisant 222 puslapių bei smulkaus senovinio šrifto, knygą užverčiau ją jau perskaitęs.

[post_blocks]

Ne kiek dėl lengvo, ne moksline kalba parašyto stiliaus, o labiau dėl pačio turinio. Knygelėje įdomiai apžvelgiama robotų istorija, pirmosios užuomazgos (pasirodo, jog pirmasis robotas skaičiuoja jau ketvirtą tūkstantį metų), raida iki atsiradimo bei, žinoma, pati sąvoka.

Koks yra „roboto“ apibrėžimas?

Pasirodo, jog sąvoka „robotas“ buvo sukurta 1921-iais metais. Savo fantastinėje knygoje „Universalūs Rosumo robotai“ (ang. „Rossum’s universal robots“), Karelas Čapekas „robotus“ apibūdino kaip „dirbtinius žmones“, „žmonių kopijas“, „bejausmius žmones“ ir panašiai Būtent jis ir buvo pirmasis žmogus pavartojęs šį terminą, o po to – išpopuliarinęs.

Anot Karelo, „robotas“ gali mąstyti, bet tą daro painiai ir netobulai, jie neturi jausmų, tačiau yra „patenkinti“ galėdami dirbti žmonėms. Greitai Karelo literatūrinis kūrinys išpopuliarėjo, kaip ir pats terminas. Staiga, kiekvienas save gerbiantis fantastas negalėjo neaprašyti savų robotų.

Ir tik gerokai vėliau robotais susidomėjo technikai, mokslininkai, inžinieriai. Žmonėms robotas egzistavo tik jų vaizduotėse ir niekam net į galvą nešovė tiksliai apibrėžti terminą „robotas“. Galiausiai buvo nutarta sukviesti 156 garsiausius to meto technikos ekspertus ir pačių paklausti „kas yra robotas?“ Kiekvienas iš šių ekspertų „robotą“ apibūdino savaip.

Vėliau kiekvienas iš 155 ekspertų gavo įvertinti kitų 155-ies ekspertų apibūdinimus ir nurodyti, kurie aprašymai labiausiai atitinka „roboto“ sąvoką. Variantų buvo pateikta visokių: mėnuleigis, bioranka, pinigų bei ženklų tikrinimo sistema klastotėms atpažinti ir t.t.

Galiausiai nugalėjo toks aprašymas: “Judrios sistemos, gebančios “mokytis” ir trumpiausiu keliu eiti į nurodytą tikslą, nesusidurdamos su aikštelėje laisvai išdėstytais kliuviniais”. Toks apibrėžimas buvo priimtinas 120-iai iš 156-ių ekspertų. Ir, nors, tuo metu mokslininkai dar tik kūrė pirmuosius “robotus”, šie ir toliau egzistavo žmonių vaizduotėje.

[quote]Savo fantastinėje knygoje “Universalūs Rosumo robotai” (ang. “Rossum’s universal robots”), Karelas Čapekas „robotus“ apibūdino kaip „dirbtinius žmones“, „žmonių kopijas“, „bejausmius žmones“ ir panašiai Būtent jis ir buvo pirmasis žmogus pavartojęs šį terminą.[/quote]

Trys robotų atsiradimo priežastys

Priežastis nr. 1 – atominė energija. 1938 m. du Vokietijos mokslo vyrai – Otas Hanas bei Frydrichas Štrasmanas – atrado naują fizikinį reiškinį, pavadintą „grandinine reakcija“. Jiedu suprato, jog „bombarduojant” neutronus išskiriamas didžiulis kiekis energijos.

„Grandininė reakcija” tapo atominės energijos pamatu. Praslinkus vos septyneriems metams Japonijos miestai kentėjo nuo pirmųjų atominių bombų. Dar po dešimties metų – pirmoji atominė elektrinė. Dar vėliau – pirmasis atominis ledlaužis. Atominės energijos reikšmė išaugo.

Galiausiai, atradimas „pagimdė” energetikos problemą. Jai išgauti reikėjo (ir tebereikia) darbo jėgos, kuri dirbtų pavojingus darbus: šachtininkai, naftos transportuotojai. Ne visus darbus gali padaryti žmonės, tad reikia ir technikos. Reikia mechaninių rankų, arba kitaip tariant – reikia robotų.

Priežastis nr. 2 – povandeninis pasaulis. 1955 m. sausio 17 d. po vandeniu paniro pirmasis povandeninis laivas „Nautilus”. Nuo tada buvo galima plaukioti po vandeniu praktiškai visą laiką. O plaukioti tikrai yra dėl ko: 80 mln. tonų žuvies, 150 tūkst. skirtingų gyvūnų rušių, o kur dar pats povandeninis grožis..

Vis dėlto ir čia neišvengta bėdų. Narui leidžiantis ir kylant į paviršių, slėgis vidinėse žmogaus organizmo ertmėse turi susilyginti su išoriniu vandens slėgiu. Dėl šios priežasties narui pabuvus vandenyje dvi valandas 40 metrų gylyje, jo iškėlimo į paviršių laikas siekė net 4 valandas (priminsiu, jog knyga parašyta prieš 35 metus).

Tačiau žmogus smalsus – nori pasiekti nors ir tūkstančio metrų gylį (beje, jis jau senai pasiektas). Problemai išspręsti tuomet reikėjo įrenginio, galinčio atlikti visus žmogaus judesius, kad būtų galima nagrinėti tas neištyrinėtas vietoves. Pasirodo, jog ir čia labiausiai pagelbėja būtent robotai. Paklausa jiems išaugo.

Priežastis nr. 3 – kosminė erdvė. 1957 m. spalio 4 d. į kosmosą paleistas pirmasis satelitas, o 1968-iais pirmasis žmogus pabuvojo Mėnulyje. Dabar kosminėje erdvėje skraido tūkstančiai palydovų – dirbtinių dangaus kūnų. Kosmosas – dar viena viliojanti vieta, kur norėtų pabuvoti žmogus. Bet ir be šių svajų žmonija turi problemų.

Tuo metu kosmose skraidė tūkstančiai palydovų, kurie sensta, kuriuos reikėjo taisyti. Reikėjo kažkaip pratęsti tų „kūrinių” gyvenimą – apžiūrėti, suremontuoti, pakeisti kai kurias dalis, mazgus ir panašiai Tikriausiai dabar jau patys įvardinsit kas galėtų atlikti šiuos darbus. Ogi robotas! Paklausa jiems dar labiau išaugo.

Apie autorių

Linas Mitaitis

Rašyti komentarą

Komentuoti čia