Pirmasis klientas (ne giminaitis!)
Labai greitai bendrovė sulaukė pirmojo kliento, kuris nebuvo giminaitis. „Kai gavome užsakymą, visi ėmėmė vienas kito klausinėti: ar pažįsti šį žmogų?“.
Vienas „Amazonės“ programuotojų sukūrė kodą, kuris siųsdavo trumpą, malonų ausiai garsinį signalą. Išgirdę šį signalą „amazoniečiai“ pralinksmėdavo.
[post_blocks]Pirmąją savaitę, garsą girdėti buvo malonu, nes jis pasigirsdavo 5-6 kartus per dieną, tačiau vėliau šis garsas ėmė trukdyti, nes garsas nuskambėdavo mažiausiai 100 kartų per dieną (po metų šis garsas būtų skambėjęs 100 kartų per valandą, o dabar – 1000 kartų per sekundę).
Ne paslaptis, po trijų mėnesių nuo verslo pradžios, klientų skaičius išaugo maždaug 20 kartų. Nuo tada „amazoniečiams“ prasidėjo persikėlimų maratonas, kadangi patalpos greitai tapdavo per mažos.
Taip pat, nuolat trūkdavo žmonių, kurie turėjo pakuoti knygas ir išsiųsti juos paštu. Vadovai nespėdavo samdyti naujų darbuotojų.
Sėkmės priežastis nr. 1 – darbuotojai
1996 m. liepą, vienas darbuotojas metė į Džefrį guminę juostelę. Bezosas pakėlė ją ir metė atgal. Kitą dieną tas pats darbuotojas pamatė per televizorių Bezosą besišnekučiuojant su JAV viceprezidentu Alu Goru.
„Jausmas buvo nepakartojamas: vakar su juo žaidžiau juostelių karą, šiandien jį matau su vienu svarbiausiu valdžios asmeniu. Tai išties nepaprastas žmogus“, – vėliau teigė tas pats darbuotojas.
Džefris vadovavosi taisykle, jog išmintingiausia samdyti protingus ir sumanius žmones, negu bet kokius ir po kurio laiko gailėtis. Kiekvienas potencialus kandidatas buvo svarstomas dešimties narių komisijos. Iki 1997 m. Džefris pats tardavo galutinį žodį, ar žmogus priimamas į „Amazon.com“, ar ne.
Džefrio užduotis buvo nuostabios įmonės atmosferos kūrimas. Jis teigė, jog „Amazon.com“ turi būti žmonių, turinčių skirtingą patirtį, skirtingus pomėgius, skirtingą mąstymą produktas. Pats Bezosas niekada nesijautė viršesniu už savo darbuotojus. Tai iliustruoja prieš tai aprašytas įvykis su guminėmis juostelėmis.
[quote align=“right“]Po trijų mėnesių nuo verslo pradžios, klientų skaičius išaugo maždaug 20 kartų. Nuo tada „amazoniečiams“ prasidėjo persikėlimų maratonas, kadangi patalpos greitai tapdavo per mažos. Taip pat, nuolat trūkdavo žmonių, kurie turėjo pakuoti knygas ir išsiųsti juos paštu. Vadovai nespėdavo samdyti naujų darbuotojų.[/quote]Sėkmės priežastis nr. 2 – klientai
Nuo pat pradžių Bezosas buvo įsitikinęs, jog klientams turi būti užtikrinta paslaugų kokybė. Bezosas ėmė taikyti knygų grąžinimo politiką, pagal kurią klientas galėdavo grąžinti knygą per 30 dienų.
Kitas puikaus aptarnavimo tikslas buvo sutrumpinti pristatymo laiką iki mininumo. Kartais Bezosas dėl klientų persistengdavo, todėl jis buvo kritikuojamas kitų darbuotojų.
Tarkim, vieną kartą Džefris įsakė konsultuoti kiekvieną žmogų, kuris ko nors nesupranta. Jei žmogus nemokėjo apsipirkti „Amazonėje“, darbuotojai gaudavo juos mokyti: einate ten, spaudžiate tą, vėl einate ten.
Jei iki žmogaus dar nebuvo atkeliavusi knyga, darbuotojas gaudavo aiškinti knygos pristatymo procesą. Pasitaikydavo ir tokių konsultacijų, kurių metu darbuotojai gaudavo pasakoti, kaip naudotis kompiuteriu. Mat kai kurie žmonės kompiuterį pirkdavo tik dėl „Amazonės“.
Toks paslaugus personalas garsino „Amazon.com“ vardą, o darbuotojai patys džiaugdavosi atlikę gerą darbą. Laikui bėgant kompanijoje įsivyravo pagalbos ir paramos atmosfera tokia, kad jos darbuotojai varžėsi, kuris greičiau suras tam tikrą antikvarinę knygą. Klientas = Dievas.
