Technologijos verslui

Algoritmų valdomas pasaulis

Algoritmų įtaka verslui ir tamsioji jų pusė, kurios negalime kontroliuoti

Žemiau pateiktoje nuotraukoje matote kalnynus, kurie nufotografuoti atokiame Argentinos krašte. Jis ypatingas tuo, kad atvaizduoja „Dow Jones“ akcijų biržos pokyčius.

Jei pažiūrėsite įdėmiau pamatysite, jog ilgą laiką ekonomika augo, kaip ir yra atvaizduojama, o dešinėje nuotraukos pusėje matyti didžiulis skardis – finansų krizė.

Tai menas, sukurtas kompiuteriu. Tai tik metafora. Bet ar tikrai? Ar gali būti, kad ateityje šį kraštovaizdį formuos ne tik gamta ir žmogus, bet ir dar kažkas?

[post_blocks]

Algoritmų įtaka Volstrytui

Pakalbėkime apie algoritmus (nuoseklios matematikos veiksnių sekos) ir jų įtaką Volstrytui. Ar žinojote, kad didžiausiame pasaulio finansų centre dirba daugiau nei 2 tūkst. fizikų, kurie ir kuria algoritmus?

Poreikis algoritmams atsirado pastebėjus, kad dauguma institucinių prekeivių susiduria su tomis pačiomis problemomis: kokias akcijas pirkti? Kokiu metu? Kada parduoti? Šiuo metu netgi 70 proc. JAV akcijų biržos transakcijų atlieka algoritmai, t.y. kompiuteriai.

Šie kompiuteriai paima daugybę informacijos apie akcijų rinką, išanalizuoja aplinką milisekundžių greičiu ir priima atitinkamus sprendimus, kurie turėtų padidinti bendrovės, kuriai algoritmas ir priklauso, investicijų portfelio vertę.

Tokie patys algoritmai taikomi ir priimant sprendimus kitose sferose, tarkim, pensijos ar paskolos (hipotekos). Kaip vėliau pamatysite, šie algoritmai gali sukelti katastrofiškas pasėkmes, pavyzdžiui ekonominę krizę.

   

Dažnai Volstryto investicinės bendrovės pačios neturi išteklių kurti tokius algoritmus, tad jų pasamdyti fizikai kartu su specialią programinę įrangą gaminančiomis bendrovėmis šį darbą atlieka už juos. Jų kuriami algoritmai kartais sudaro labai įdomią seką, iš kurios gimsta įvairūs pavadinimai (viršuje pavaizduoti keli Bostono bendrovės „Nanex“ sukurti algoritmai).

[quote]Poreikis algoritmams atsirado pastebėjus, kad dauguma institucinių prekeivių susiduria su tomis pačiomis problemomis: kokias akcijas pirkti? Kokiu metu? Kada parduoti? Šiuo metu netgi 70 proc. JAV akcijų biržos transakcijų atlieka algoritmai, t.y. kompiuteriai.[/quote]

Algoritmų įtaka verslui

Tam tikra prasme investicinis bankas veikiantis Volstryje yra verslas, o algoritmų teikiamą naudą jiems jau supratome. Tačiau algoritmus galime pritaikyti ir kitose verslo šakose – ne tik finansų. Panagrinėkime keletą atvejų.

Geriausias pavyzdys yra elektroninės parduotuvės „Amazon“ rekomendacijų sistema. Bendrovės programuotojai sukūrė tokią sistemą, kuri pasiūlo jums aktualias knygas pagal tai, kokias pirkote. Tai sukrauna didžiulius turtus bendrovei.

Labai panašią sistemą sukūrė filmų nuomos internete bendrovė „Netflix“. Jos sukurta sistema vadinasi „Praktinis chaosas“ (angl. „Practical Chaos“). Jums siūlomi tokie filmai, kurie turėtų labiausiai patikti (įvertinant prieš tai žiūrėtus filmus). Viskas vyksta automatiškai, be žmogaus įsikišimo. Naujus filmus pasiūlo pati sistema.

Jeigu jau prakalbome apie filmus, tai pabandykite įsivaizduoti kokį puikų algoritmą Holivudui parašė programinės įrangos kūrėja „Epagogix“. Viskas ką reikia padaryti, tai įkelti savo būsimo filmo scenarijų ir programa jums išves vieną skaičių, kuris parodo, kokio pelno turėtų susilaukti jūsų scenarijus – 2 mln. dolerių, o gal 150 mln. dolerių?

Apie autorių

Linas Mitaitis

3 komentarai

Komentuoti čia

  • nuostabus straipsnis! mums reikia keltis iš interneto, kuriame viskas matuojama nanosekundėmis, į realų pasaulį. pažiūrėkite į Italiją. ten dar dabar viskas vyksta lėtai, interneto naudojimo procentas labai mažas, o žmonės laimingi.
    tuo tarpu mes gyvename dviejuose pasauliuose – natūraliame, kur laikas skaičiuojamas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis, valandomis, ir virtualiame, kur laikas skaičiuojamas minutėmis, sekundėmis, nanosekundėmis, mili sekundėmis ir pan.
    tai kuriame geriau gyventi? aišku, kad pirmajame, nes turime daugiau laiko viską apmąstyti, daugiau sprendimų priimame iš intuicijos, kitaip tariant, priimame geresnius sprendimus. „adrenalino“ aktorius stathamas teisingai sakė: „žmonės neturi laiko kada pakėlei pauostyti rožių“. tai ir yra didžiausia problema.
    technologijų pasaulio sudėtingumas pranoksta mūsų suvokimą, o tai gali turėti neregėtai katastrofiškų pasekmių, ką ir matome. man tekstas atvėrė akis – sužinojau, kad daug ko nežinau.
    finansų krizė yra pats geriausias pavyzdys. visi bankai norėjo „greičiau“ ir „daugiau“ – visa tai nuvedė į informacijos perkrovimą ir mes, individai bei organizacijos, „siurbdami“ tą informaciją per greitai atsidūrėme ten kur ir esame – sunkmetyje.
    uodega vizgina šunį. taip apibūdinčiau ryšį tarp žmogaus ir technologijų.
    sprendimas vienas – sustoti. priimti daugiau sprendimų pačiam, o ne leisti tai padaryti galingoms IT sistemoms, daugiau skirti laiko sau, ir kaip sakė stathamas – kartais pakelei pauostyti rožių..

  • ne straipsnos, o šedevras. pakeitė pasaulėžiūrą. apskritai internete vienas geriausių tekstų. dėkoju autoriui.