80/20 kiekybinė analizė
Be intuityvaus mąstymo, norėdami taikyti 80/20 principą, turime taikyti kiekybinę analizę.
80/20 analizė tyrinėja santykį tarp dviejų lyginamų duomenų grupių. Viena duomenų grupė visada yra žmonės ar daiktai, kita – kokios nors įdomios žmonių ar daiktų charakteristikos.
Pavyzdžiui, galime nuspręsti pažvelgti į 100 draugų grupę, iš kurių visi bent retsykiais geria alų, ir palyginti, kiek alaus jie išgėrė per paskutinį mėnesį.
[post_blocks]Iki šiol analizės metodas įprastas daugeliui statistinių technikų. 80/20 analizė unikali tuo, kad vertinimai klasifikuoja antrąją duomenų grupę mažejančia tvarka pagal svarbą ir lygina dviejų grupių procentus.
Savo pavyzdyje apklausime 100 draugų, kiek alaus bokalų jie išgėrė per paskutinį mėnesį, o atsakymus išdėstysime lentelėje mažėjimo tvarka. Pateikiame 20 pirmųjų ir 20 paskutiniųjų eilučių iš lentelės.
80/20 analizė gali palyginti procentus iš dviejų duomenų grupių (draugų iš išgerto alaus kiekio). Šiuo atveju galime sakyti, kad 70 proc. alaus išgėrė tik 20 proc. draugų. Todėl santykis bus 70/20.
Iš mūsų duomenų apie draugu, geriančius alų, galima pastebėti, kad 20 paskutinių žmonių išgėrė tik 30 bokalų arba 3 proc. Tai visiškai pagrįstai galima vadinti 3/20 santykiu, nors retai taip daroma.
Beveik visada akcentuojami didžiausi vartotojai arba priežastys. Jei alaus darykla rengtų reklaminę kampaniją ar norėtų išsiaiškinti, ką alaus megėjai mano apie jų alaus asortimentą, būtų naudingiausia imtis 20 pirmųjų.
80/20 (šiuo atveju – 70/20) analizė geriausiai iliustruojama dviem stulpeliais, kurie vadinami histogramomis (žr. iliustraciją žemiau).
Pirmasis stulpelis rodo 100 alų geriančių draugų, kiekvienas iš jų užima 1 proc. vietos, pradedant nuo didžiausio alaus gėrėjo viršuje ir baigiant prasčiausiu alaus gėrėju apačioje. Antrame stulpelyje parodyta kiekvieno (ir visų) draugo viso išgerto alaus kiekis. Ties bet kuria padala galime matyti, kiek tam tikram procentui draugų tenka išgerto alaus.
[quote align=“right“]80 proc. eismo kamščių susidaro 20 proc. kelių. Jei važiuojate į darbą kiekvieną dieną tuo pačiu maršrutu, žinote, kad maždaug 80 proc. laiko sugaištama 20 proc. sankryžų. Protingiausia būtų, jei eismą reguliuojančios įstaigos didesnį dėmesį skirtų eismo sureguliavimui šiose 20 proc. sankryžų.[/quote]Paprastai ši analizė pasitelkiama tam, kad geriau panaudotume esamą santykį arba jį pakeistume. Panaudojimas reiškia, kad reikia susitelkti ties pagrindinėmis principo priežastimis (20 proc.), kurie duoda didžiausius rezultatus (80 proc.).
Kaip pavyzdį paimkime transportą. 80 proc. eismo kamščių susidaro 20 proc. kelių. Jei važiuojate į darbą kiekvieną dieną tuo pačiu maršrutu, žinote, kad maždaug 80 proc. laiko sugaištama 20 proc. sankryžų.
Protingiausia būtų, jei eismą reguliuojančios įstaigos didesnį dėmesį skirtų eismo sureguliavimui šiose 20 proc. sankryžų. Kadangi tokio reguliavimo išlaidos būtų pernelyg didelės, eismo reguliavimo veiklą reikia vykdyti 20 proc. aktyviausios dienos laiku (piko metu).
Antrasis būdas pasitelkti 80/20 kiekybinę analizę yra ką nors daryti su blogai panaudojamomis 80 proc. sąnaudų, iš kurių gaunama tik 20 proc. produkcijos. Galbūt retkarčiais geriančius alų būtų galima įtikinti gerti daugiau, pavyzdžiui, pasiūlius švelnesnį gaminį.
Pabaigai
Nei viena veiklos sritis nėra apsaugota nuo 80/20 principo įtakos. Kaip šeši išmintingi, akli indai, kurie bandė įžiūrėti dramblio kontūrus, daugelis besivadovaujančiųjų 80/20 principu žino tik dalelę jo apimties ir galios. Kad pradėtume mąstyti vadovaudamiesi šiuo principu, turime būti aktyvūs kūrybiškai. Jei norite, kad mąstymas vadovaujantis 80/20 principu būtų naudingas, turite mąstyti.
[source]Šaltinis: Ričardo Kocho knyga „80/20 principas. Kaip mažesnėmis pastangomis daugiau pasiekti?“ (2003 m.), kurią Lietuvoje yra išleidusi „Smaltijos leidykla“. Norėdami ją įsigyti, apsilankykite oficialioje leidyklos svetainėje.[/source]
