Kodėl 80/20 principas yra svarbus?
Priežastis, kodėl šis principas toks vertingas, yra ta, kad jis prieštarauja intuicijai. Mes linkę tikėtis, kad visos priežastys bus beveik vienodai svarbios.
Kad visi klientai vienodai vertingi. Kad visų tam tikros kategorijos darbuotojų vertė yra maždaug vienoda. Kad su visais pasiteiravimai ar telefono skambučiais turime elgtis vienodai ir, blogiausia, kad visos galimybės yra beveik vienodos.
[post_blocks]Mes linkę manyti, kad 50 proc. priežasčių ir sąnaudų sudarys 50 proc. rezultatų ar produkcijos. Tai atrodo natūralūs, beveik demokratiški lūkesčiai, kad priežastys ir rezultatai dažniausiai bus subalansuoti. Ir, žinoma, kartais taip ir būna.
Tačiau šis klaidingas įsitikinimas dėl 50/50 principo yra vienas iš netiksliausių ir žalingiausių, o taip pat giliausiai įsišaknijęs mūsų sąmonėje. 80/20 principas tvirtina, kad tuomet, kai galime išanalizuoti dvi duomenų grupes, susijusias su priežastimis ir rezultatais, labiausiai tikėtina, kad išvysime disbalanso modelį.
Koks bebūtų disbalanso lygis, dažniausiai jis pranoksta ankstesnius paskaičiavimus. Vadovai gali įtarti, kad kai kurie klientai ir kai kurie gaminiai pelningesni nei kiti, tačiau kai įrodomas skirtumo mastas, dažniausiai jie nustemba, o kartais būna tiesiog priblokšti.
Kiekvienas žmogus gali būti laimingesnis ir veikti efektyviau. Kiekviena pelno siekianti organizacija gali tapti daug pelningesne. Kiekviena vyriausybė gali užtikrinti, kad jos piliečiams ji būtų daug naudingesnė.
Šio progreso šerdis – pakeitimo procesas. Ištekliai, kurių tam tikro panaudojimo efektas silpnas, nenaudojami arba naudojami ribotai. Ištekliai, turintys didelę įtaką, išnaudojami kuo naudingiau. Idealiausia, kai kiekvienas išteklius išnaudojamas ten, kur jo vertė didžiausia.
80/20 principas ir chaoso teorija
Chaoso teorija, nepaisant pavadinimo, neteigia, kad viskas yra beviltiška ir nesuvokiama netvarka. Greičiau egzistuoja save organizuojanti logika, slypinti už netvarkos, nuspėjamas netiesioginis ryšys, kažkas, ką ekonomistas Polas Krugmanas pavadino bauginančiu, klaikiui ir gąsdinančiai tiksliu.
[quote align=“right“]80/20 principas, kaip ir chaoso teorija, pagrįsta netiesinio ryšio idėja. Daug įvykių yra nereikšmingi ir į tai galima nekreipti dėmesio. Tačiau visada yra jėgų, kurių įtaka gerokai viršija jų skaičių. Tas jėgas reikia atpažinti ir stebėti. Jei tai geram tikslui nukreiptos jėgos, turime jas padidinti.[/quote]Logiką daug sunkiau apibūdinti nei pajusti. Ji nėra visiškai nepanaši į temos pasikartojimą muzikos kūrinyje. Tam tikri būdingi modeliai atsikartoja, tačiau be galo įvairiai ir nenuspėjamai.
Ką bendro turi chaoso teorija ir kaip susijusios mokslinės koncepcijos su 80/20 principu? Šiuos dalykus sieja keturi paprasti dalykai:
- Tiek chaoso teorija, tiek 80/20 principas (remdamiesi empiriniais tyrimais) teigia, kad pasaulis nesubalansuotas. Jos abi tvirtina, jog pasaulis nėra tiesinis; priežastys ir pasekmės retai susijusios tolygiai.
- 80/20 principas, kaip ir chaoso teorija, pagrįsta netiesinio ryšio idėja. Daug įvykių yra nereikšmingi ir į tai galima nekreipti dėmesio. Tačiau visada yra jėgų, kurių įtaka gerokai viršija jų skaičių. Tas jėgas reikia atpažinti ir stebėti. Jei tai geram tikslui nukreiptos jėgos, turime jas padidinti.
- 80/20 principas yra nuoseklus ir gali būti paaiškintas remiantis priežastinio ryšio ciklais, atpažintais chaoso teorijoje, pagal kuriuos iš pradžių maža įtaka gali labai padidėti. Pavyzdžiui, turtingas dar labiau turtėja ne tik dėl savo geresnių sugebėjimų, bet ir dėl to, kad pinigai daro pinigus.
- Su priežastinio ryšio idėja susijusi ir virsmo taško konpcepcija. Iki tam tikro taško nauja jėga – gaminys, liga, roko grupė – sunkiai juda į priekį. Čia daugelis pionierių pasiduoda. Tačiau jei nauja jėga išsilaiko ir gali peržengti tam tikrą ribą, nedidelės papildomos pastangos gali susilaukti didžiulio atpildo. Ta nematoma riba yra virsmo taškas.
